Daugiausiai darbų – net 29, šiemet pateikta elektros, elektronikos ir energetikos srityje, ne ką mažiau inovatyvių darbų pristatė informacinių technologijų ir mechanikos sričių jaunieji mokslininkai.
Laiptais lipantis robotas
Pastarąjį sukūrė Mindaugas ir Vytautas Kiziai. Tam prireikė apie metų laiko. Pasak M. ir V. Kizių, buvo sunkiausia sukurti priekinę važiuoklę, kad ratai „liptų“ laiptais. Robotą varo du elektros varikliai, varantys priekinius ratus – po variklį įtaisyta ties kiekvienu priekiniu ratu. Robotas gali gabenti ne tik žmones, bet ir nesunkiai transformuotis į krovinį keltuvą.
Ateitis – organai iš CNC staklių
„Šios staklės kur kas tikslesnės, nei pramoninės gamybos. Be to, jos yra universalios ir jų pritaikymas kur kas platesnis“, - DELFI teigė staklių kūrėjai.
Staklių tikslumas – išties įspūdingas. Vaikinai sako, kad jų tikslumas siekia 0,8 mikrono, pasisukimo kampas – 0,03 laipsnio. Staklės gali pagaminti iki 30 cm aukščio, pločio ir ilgio objektą. G. Šlekonis ir L. Čapas planuoja, kad ateityje šios CNC staklės galėtų gaminti netgi žmogaus organus.
„Tai yra ateitis“, - sako jaunieji mokslininkai.
Netolima ateitis
„Technoramoje“ pademonstruota ir dar viena, galimai visai netolimos ateities technologija. Savo sukurtą išmaniąją elektromobilių įkrovimo stotelę pademonstravo Tautvydas Raila, Gytis Steponavičius, Šarūnas Pečiulis ir Mantas Narkevičius. Prisijungus prie įkrovimo stotelės, visus vykstančius procesus galima stebėti patogiai įsitaisius fotelyje savo išmaniojo telefono ar kompiuterio ekrane.
Elvinas Jakubcevičius sukūrė orų stotelę, kuri padėtų aprėbti didesnę dalį Lietuvos teritorijos. Vaikinas turi ir viziją – jei šios saulės baterijomis maitinamos stotelės būtų išdėstytos tankiu tinklu, būtų aprėpta kur kas didesnė Lietuvos teritorijos dalis.
„Dabar mažesni Lietuvos miesteliai lieka nuošalyje“, - DELFI teigė E. Jakubcevičius.
Pagrindiniai prizai idėjoms, kurios ateityje padės visuomenei spręsti opias problemas
Pagrindinį KTU rektoriaus prizą (1000 eurų) laimėjo Kauno technologijos universiteto studentai Vytautas Bocullo, Živilė Pažėraitė ir Matvydė Mičelytė konkursui pristatę darbą „Pramoninių atliekų panaudojimas geopolimerinio betono gamybai“, antroji vieta ir 500 eurų atiteko neinvazinio audinių mikrocirkuliacijos ir periferinių kraujagyslių būklės vertinimo metodiką pristačiusiems Lietuvos mokslų universiteto studentams Agnei Sakalauskaitei, Karolinai Stasiukynaitei ir Elvinui Monstavičiui. Trečiąją vietą užėmė ir 350 eurų prizą atsiėmė KTU atstovai: Tautvydas Petkus, Karolis Ryselis ir Cenker Canbulut sukūrę virtualų jogos trenerį „Yogamin“.
Specialiu KTU prizu už inovatyviausią konkursui pateiktą darbą paskatinti projekto „Kietojo oksido kuro mikroelemento link“ autoriai Jolita Sakaliūnienė, Brigita Abakevičienė, Viktoras Grigaliūnas ir Sigitas Tamulevičius, plačiausiai versle pritaikoma idėja pripažintas Edvino Marcinkevičiaus darbas „169 MHz mažos galios bevielio ryšio modulis“.
Neliko neįvertinti ir originaliausiai savo idėją pristatę konkurso dalyviai – skatinamuoju KTU prizu įvertinti Studentiškos formulės kūrėjai: Povilas Gražulis, Tautvydas Bukauskas, Algirdas Laskys, Laimutis Lipinas, Gintautas Tručinskas, Karolis Vaiginis, Rytis Zonovas.
Apdovanojo investavimui patraukliausius projektus
1000 eurų prizą įsteigusios Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (VCA) komisijos nariai savo prizą nusprendė dalinti perpus ir paskatinti du projektus: realaus laiko sistemą prieširdžių virpėjimui atpažinti hemodializės metu sukūrusius Andrių Sološenko, Mantą Grigutį, Tomą Januškevičių, Dainių Stankevičių ir Andrių Petrėną bei spektrofotometrinį augalų diagnostikos matuoklį sukonstravusius – Andrius Stankevičių, Vytautą Petkų ir Ernestą Petrauską.
Lietuvoje mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Europos Sąjunga. Praėjusiame ES finansiniame laikotarpyje daugiausia dėmesio ir lėšų, skatinant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, teko integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų infrastruktūros projektų įgyvendinimui. 2007 – 2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai, įsigyta būtina laboratorinė įranga. Šiuo pagrindu Lietuvoje buvo sukurti penki verslo ir mokslo slėniai: „Saulėtekio“ ir „Santaros“ Vilniuje, „Santakos“ ir „Nemuno“ Kaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.
