Prekybininkai pripažįsta, kad lietuviai išleido daugiau nei jie buvo prognozavę.
„Šių metų pabaigoje vartotojų elgesys rodo didesnį optimizmą ir užtikrintumą rytojumi lyginant su praėjusiais keliais metais. Euro įvedimas taip pat prisidėjo prie didesnio išlaidavimo. Pastebėjome, kad pirkėjai renkasi daugiau aukštos kokybės ir brangesnių kasdieninio vartojimo prekių, pavyzdžiui, maistą, gėrimus, buitinę chemiją, kosmetiką“, - DELFI komentavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
Taip pat, anot jo, padidėjo buitinės technikos pardavimai (pvz. kompiuterių, mobiliųjų telefonų, televizorių).
„Toks vartotojų elgesys rodo, kad žmonės jaučiasi užtikrinčiau dėl savo finansinės padėties ir dėl mūsų šalies ekonominės ateities perspektyvų. Euro atėjimas į Lietuvą galėjo paskatinti žmones išleisti sukauptas lėšas ilgesnio naudojimo ir brangesnėms prekėms, dovanoms. Labiausiai tai buvo pastebima buitinės technikos, brangesnės aprangos ir avalynės segmentuose“, - komentavo L. Vilimas.
Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, per šias šventes pirkėjai nupirko 5 proc. daugiau prekių nei pernai tuo pačiu metu. Tai yra daugiau nei prognozavo prekybos tinklas, kuris tikėjosi 2,5-3 proc. prieaugio.
Žmonės gausiau pirko šviežius maisto produktus, namų apyvokos daiktus.
Šios prekių kategorijos augimas buvo nuo kelių iki keliolikos procentų lyginant su praėjusiais metais.
Prekybos tinkle „Rimi“ pirkėjų krepšelis buvo apie 10 proc. didesnis nei per šventes pernai: pirkėjai
ieškojo įdomesnių produktų, aktyviau rinkosi šviežią žuvį, antis, žąsis, užsakinėjo šventinio stalo patiekalus prekybos centro kulinarijos skyriuje.
Tačiau ir artėjantis euras veikė pirkėjų elgesį.
„Kalbant apie eurą, matome, kad per šventes nemažai išaugo tokių produktų pardavimai, kuriuos būtų sudėtinga susieti tiesiogiai su šventėmis. Daugiau buvo nupirkta kruopų, miltų, aliejaus. Manome, kad žmonės nori išleisti turimus litus ilgai negendantiems produktams“, - DELFI komentavo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.
Tuo metu prekybos tinkle „Iki“ jokių pirkėjų elgesio pokyčių dėl euro nepastebėta.
„Prieš šventes pirkėjai visuomet perka daugiau. Po Kalėdų, natūralu, kad tas pirkimas nuslūgsta, o vėliau vėl pakyla prieš Naujuosius metus. Šiemet kiek neįprasta buvo tai, kad kai kurie pirkėjai kalėdinėmis prekėmis suskubo rūpintis kiek anksčiau nei pernai, jau lapkričio viduryje. Planuoti mėgstantys pirkėjai, naudodamiesi įvairiomis nuolaidomis ir specialiais pasiūlymais, stengėsi įsigyti ilgiau galiojančių maisto prekių, kurios tinka šventinių patiekalų ruošimui, o intensyviausia prekyba ir ruoša artėjančioms didžiosioms metų šventėms prasidėjo likus savaitei iki Kalėdų“, - DELFI sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Per šventes lietuviai aktyviau pirko ne tik žuvį, bet ir ikrus, prekybos tinklo virtuvėje pagamintus produktus, šviežią mėsą ir paukštieną, aktyviau pirko šaldytą tešlą, vaisius.
„Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis DELFI sakė, kad dar ankstoka apibendrinti rezultatus ir vertinti, kaip artėjantis euras galėjo veikti prekybą.
Tačiau atskirose srityse tendencijos yra aiškios: didėjo šviežios žuvies, konditerijos gaminių pardavimas.
Laukia, kad litus keis į degalus
Tuo metu degalinių tinklas „Neste Lietuva“ prognozuoja, kad Lietuvoje, kaip kitose šalyse, kur nacionalinė valiuta pakeista į eurą, pirmosiomis euro įvedimo savaitėmis gyventojai stengsis degalinėse išleisti likusius litų banknotus, automatinėse degalinėse pirkėjų sausį išaugs apie 20 proc.
„Pirmosiomis savaitėmis po euro įvedimo vairuotojai ne tik daugiau perka degalų už nacionalinę valiutą, bet ir pilasi gerokai didesnius kiekius benzino, dyzelino. Numatome, kad ir lietuviai aktyviai naudosis litų keitimo į degalus galimybe“, – pranešime spaudai cituojamas bendrovės „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas Audrius Miežys.
Pasak jo, įprastai po euro įvedimo nacionaline valiuta atsiskaitoma dvigubai dažniau nei euru, tačiau ši banga nuslūgsta apie 10 dieną. Pirmąją savaitę gyventojai automatinėse degalinėse taip pat bando atsikratyti įplyšusių, nutrintų ar kitaip apgadintų, įtartinų banknotų – padaugėja atmestų ir pakartotinų apmokėjimų.
Šlavė elektronines parduotuves
Bendrovės „Avitelos prekyba“ rinkodaros vadovė Eglė Sarafinaitė sako, kad šiemet žmonės galvojo, kur jiems investuoti litus – pasikeisti į eurus ar atsinaujinti buitį.
„Pirmojo šių metų pusmečio įmonės suvestinės rodo, kad žmonės daugiau nei pernai domėjosi buitinės elektronikos prekėmis. Kadangi augo statybinių medžiagų pardavimai, augo ir prekių, susijusių su namų įrengimu, paklausa, taip pat ir mūsų produktų: buitinės, vaizdo ir garso, kompiuterinės technikos. Šiais metais Kalėdos yra ir su euro prieskoniu, taigi jaučiame dvigubą dėmesį ir tai teigiamai veikia finansinius rezultatus“, - pranešime spaudai cituojama ji.
Smulkiųjų siuntų bendrovė „DPD Lietuva“ taip pat skelbia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, užsakymų iš elelektroninės prekybos įmonių skaičius išaugo apie 30 proc. Su euro įvedimu siejamus pokyčius bendrovė stebėjo ir Latvijoje bei Estijoje, todėl jiems ruošėsi remdamasi kaimynų patirtimi.
DELFI jau rašė, kad gyventojai tiesiog apgulė grynuosius pinigus priimančius bankomatus. Lietuvos banko duomenimis, grynųjų pinigų Lietuvoje sumažėjo apie 40 proc. nuo 11 mlrd. iki 7 mlrd. litų.
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas dar lapkritį DELFI sakė neabejojantis, kad šiemet gruodį lietuviai parduotuvėse išleis didžiausią sumą pinigų per visą nepriklausomybės istoriją.
Pasak jo, skaičiuojant nominalia verte, didžiausia mažmeninės prekybos apyvarta buvo 2008 m. – 29,7 mlrd. Lt. Praėjusiais metais ji dar šiek tiek atsiliko – buvo 28,6 mlrd. Lt, šiemet antrąjį ir trečiąjį ketvirtį apyvarta buvo didesnė nei 2008 m.
„Ketvirtąjį ketvirtį ji bus didesnė, taigi ir bendras metinis rezultatas bus tikrai didesnis. Sakyčiau, kad metinė apyvarta turėtų viršyti 30 mlrd. Lt“, – prognozavo pašnekovas.
Oficialūs Statistikos departamento duomenys bus tik kitąmet.
