Rusija apie Ukrainą ir NATO: tai – iliuzijų pasėkmė

Ukrainos veržimasis į NATO tik dar labiau apsunkins jos padėtį ir ne sustiprins jos saugumo, pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

„Esu įsitikinęs, kad tai, kas šiandien paskelbta Ukrainos vadovybės, tik dar labiau apsunkins padėtį Ukrainoje“, – sakė jis žurnalistams, komentuodamas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pareiškimą, kad šalies stojimas į NATO bus sprendžiamas visuotiniu referendumu.

„Tai nepridės saugumo Ukrainai, nepagerins Ukrainos liaudies gyvenimo“, – pridūrė S. Riabkovas.

Anot jo, Ukrainos veržimasis į NATO yra „pasekmė iliuzijų, kuriomis gyvena Kijevo lyderiai ir, deja, daugelis Vakaruose, kad geopolitinis šachmatų žaidimas – tai yra viskas, o žmonių gyvybės – niekis“.

S. Riabkovas prisiminė, kaip 2008-aisiais „Šiaurės Aljansas, spaudžiamas Jungtinių Valstijų, priėmė sprendimą, kuriame buvo frazė, kad Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis“.

„Mano nuomone, šis sprendimas buvo labiausiai griaunantis Europos saugumo sistemą ir labiausiai prieštaraujantis politinio ir diplomatinio proceso logikai iš visų sprendimų, priimtų pastaraisiais dešimtmečiais“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras.

Čekijos prezidentas: Ukraina neturėtų stoti į NATO

Konflikto draskoma Ukraina turėtų išlikti neutrali ir nestoti į NATO, antradienį pareiškė prorusiškas Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, lankydamasis Kazachstane.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad Ukraina turi tapti neutrali ir „finliandizuota“, – pareiškė 70-metis prezidentas čekų naujienų agentūrai ČTK Astanoje.

„Finliandizacija“ yra politinis terminas, reiškiantis dalinį mažesnės nepriklausomos valstybės suvereniteto apribojimą užsienio ir saugumo politikoje dėl gretimos galingesnės valstybės interesų, mainais į nepriklausomybę, atspindintis Suomijos ir Sovietų Sąjungos santykius po Antrojo pasaulinio karo.

Pasak M. Zemano, Ukraina turėtų išlikti NATO partnere, netapdama visateise Šiaurės Atlanto aljanso nare.

Tiesmukas M. Zemanas, buvęs komunistas, yra pirmas per tiesioginius rinkimus 2013 metais išrinktas Čekijos prezidentas. Europos Sąjungai ir NATO priklausanti Čekija taikiai komunizmo atsikratė 1989 metais.

Vakarai yra įsitikinę, kad Rusija tampo už virvučių Ukrainos vakarietiškos vyriausybės ir prorusiškų separatistų rytuose konfliktą, kuris nusinešė daugiau kaip 4300 gyvybių.

Tuo tarpu M. Zemanas jau ne pirmą kartą šį konfliktą vadina „pilietiniu karu tarp dviejų Ukrainos piliečių grupių“.

Krizė Ukrainoje privertė Vakarus skelbti sankcijas Rusijai, ir santykiai tarp jų tapo blogiausi nuo Šaltojo karo laikų.

M. Zemanas tuo tarpu antradienį pareiškė esąs „patenkintas, kad palaipsniui iš esmės keičiasi“ požiūris į Rusiją. „Aš matau, kad tokia tendencija stiprėja“, – pridūrė jis.

Prieš savaitę, minint Aksominės revoliucijos 25-ąsias metines Prahoje, prorusišku M. Zemanu nepatenkinti čekai per protestą ėmė mėtyti į jį obuolius ir kiaušinius; dalis vieno kiaušinio pataikė Vokietijos prezidentui Joachimui Gauckui į galvą.