Tačiau smegenų atsakas, žinomas mums iki šiol, buvo stereotipinis. Pavyzdžiui, automatinis stimulo atpažinimas. Kognityvinio mokslo ir psicholingvistikos laboratorijos prie Aukštosios socialinių mokslų mokyklos Paryžiuje vadovas Sidas Kouideras kartu su savo komanda įrodė, kad smegenys sugeba apdoroti informaciją miego metu kur kas lanksčiau.
Mokslininkai paprašė savanorių suklasifikuoti sąraše esančius gyvus ir negyvus objektus žyminčius žodžius. Atliekant bandymus tyrėjai vardijo sąraše esančius žodžius, kartais įterpdami pseudo žodžius (tokius, kokie neegzistuoja). Tuo pat metu tyrėjai matavo savanorių smegenų aktyvumą ant kaukolės išdėliotais elektrodais.
Norėdami išsiaiškinti, ar žmogus gali atlikti šią užduotį miego metu, mokslininkai savanoriams užtikrino miegui tinkamas sąlygas: horizontali padėtis, tamsus kambarys ir panašiai. Kai tyrimo dalyviai užsnūdo, tyrėjai pradėjo jiems skaityti tuos pačius žodžius, kartais keisdami jų eilės tvarką.
Įdomu tai, kad galvos smegenų aktyvumas į teisingus ir neteisingus žodžius buvo identiškas tam, kuris buvo užfiksuotas būdravimo metu. Tai reiškė, kad nepaisant miego, smegenys yra pasirengusios analizuoti tai, ką išgirdo. Dar daugiau, jos ne kartojo savo reakciją, o pateikė naują, atitinkančią einamąją situaciją.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
