Perspėja dėl pakeitimų: darbuotojai turi būti budrūs

Liberalizavus Darbo kodeksą, dirbančiųjų padėtis pablogėtų, mano Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.

„Dabar žmonėms reikėtų būti labai budriems, nes jeigu pakeis, tai paskui šimtą metų nepasieksime tų dalykų, kuriuos dabar turime“, - DELFI sakė ji.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį pripažino, kad pakeitimus rengianti darbo grupė pateikė radikalių pasiūlymų, kuriuos reikės išnagrinėti Trišalėje taryboje. Galutiniai pasiūlymai turėtų būti pateikti lapkritį, tačiau jau dabar aišku, kad bus siūloma keisti atleidimo, darbo laiko apskaitos, terminuoto darbo tvarką.

Pirminį naujojo projekto gairių projektą išklausiusi G. Gruzdienė tvirtina, kad bus siūloma dokumente numatyti pagrindines gaires, o visa kita palikti darbuotojo susitarimui su darbdaviu.

Tačiau ji sako, kad dabar galiojantis Darbo kodeksas parengtas atsižvelgiant į darbo santykių kultūrą Lietuvoje.

„Galbūt kai kur pas mus yra pernelyg griežtas reguliavimas. Tačiau tai padaryta ne iš laimės, o dėl to, kad nėra pagarbos darbuotojui. Todėl tai reikėjo dėti į įstatymą. Kolektyvinių sutarčių Lietuvoje yra mažiausiai Europoje, taip pat iškyla grėsmė, kad atsiras fiktyvios profsąjungos, kurias įkurs darbdaviai. Suprantama, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur yra didelis profsąjungų dalyvavimas, ten ir įstatymų nereikia, o pas mus aktyvesnį žmogų prispaudžia, kad jis apskritai išeitų iš darbo“, - kalbėjo pašnekovė.

Pasak G. Gruzdienės, Darbo kodekso pakeitimų rengėjai siūlo atsisakyti įspėjimo termino, kuris šiuo metu yra du-keturi mėnesiai. Taip pat svarstoma sutrumpinti išeitinės kompensacijos dydį, kuris priklauso nuo darbo stažo.

Ji mano, kad jeigu Lietuvoje bus liberalizuotas Darbo kodeksas, emigracija dar labiau gali išaugti.

„Net ir iš savo aplinkos girdžiu, kad jie negali grįžti į tokią nepagarbą žmogui, į mūsų darbo santykių kultūrą, amžiną stresą, darbo grafikus. Pavyzdžiui, jeigu viršvalandžių neribotų ir paliktų dėl jų susitarti asmeniškai arba per kolektyvinę sutartį, kaip tas žmogelis susitars? Jam tiesiog nieko nemokės, prarasime tą darbo jėgą, kurią turime ir sveikatą žmonės praras. Čia yra ne juokai“, - dėstė profsąjungos vadovė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universitetas kartu su Mykolo Romerio universitetu rengia kompleksinius pasiūlymus dėl Darbo kodekso peržiūros.

DELFI primena, kad Lietuvos verslininkai ne sykį tvirtino, kad šalyje veikiantis Darbo kodeksas yra nelankstus ir neskatinantis įdarbinti daugiau žmonių.

Antradienį po pramonės ir transporto lūkesčių indekso pristatymo Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Osvaldas Čiukšys taip pat atkreipė dėmesį, kad verslininkai nori lankstesnių darbo santykių.

„Mes tikimės didesnės valdžios paramos ir ne kartą įvairiuose formatuose šį savo pageidavimą esame išsakę“, - apie norimus Darbo kodekso pakeitimus kalbėjo O. Čiukšys.

Šiuo metu nedarbas Lietuvoje yra 11,2 proc. Pasak oficialios statistikos, Lietuvoje maždaug ketvirtadalis dirbančiųjų gauna minimalų arba mažesnį nei minimalų atlyginimą.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!