Produktas, už kurį sumokame 200 kartų daugiau

Keista spalva, kvapas ir išvaizda – tokiais argumentais svaidosi vandens iš čiaupo negeriantys lietuviai. Ekspertų teigimu, taip elgtis ne tik neprotinga, bet ir neekonomiška.

Keista spalva, kvapas ir išvaizda – tokiais argumentais svaidosi vandens iš čiaupo negeriantys lietuviai. Ekspertų teigimu, taip elgtis ne tik kvaila, bet ir neekonomiška.

Yra apskaičiuota, kad buteliuose parduodamas vanduo yra net 200 kartų brangesnis už tekantį iš čiaupo, tačiau nuo pastarojo beveik visiškai nesiskiria. Be to, geriamasis vanduo Lietuvoje yra vienas iš geriausių Europoje – esame viena iš nedaugelio šalių, kurios viešam vandens tiekimui naudoja vien tik požeminį vandenį.

Vis dėlto šie argumentai dalies piliečių neįtikina. Apie vandenį iš čiaupo sklando daugybė mitų, kuriuos aptarti sutiko UAB „Vilniaus vandenys“ Geriamojo vandens laboratorijos vadovė dr. Ramunė Albrektienė.

Vandens spalva neįtinka dėl senų prisiminimų

Turbūt dažnas vyresnio amžiaus miestietis pamena iš čiaupo bėgantį rudą vandenį, tačiau specialistė patikina, kad visa tai – jau praeitis.

„Šis mitas išlikęs nuo senų laikų, kai geležis buvo nevaloma, o vanduo patiekiamas tiesiai iš gręžinių. Tuomet iš čiaupų tikrai bėgdavo rudas vanduo. Žmonės bijodavo, kad jis yra pavojingas sveikatai, tačiau tai nėra tiesa – juo neįmanoma apsinuodyti, galbūt tik kiek psichologiškai nemalonu “, – patikino R. Albrektienė.

Vandenį rudai nudažo jame netirpūs geležies junginiai, kurie susidaro geležiai reaguojant su deguonimi, tačiau šiuo metu beveik visos vandens tiekimo įmonės Lietuvoje turi įrangą, šalinančią geležį iš vandens.

Pasąmonė iki šiol saugo chloro kvapą

Lietuviai vis dar prisimena nemalonų chloro kvapą vandenyje. Chloras buvo naudojamas vandens dezinfekcijai.

Tačiau specialistė pasakoja, kad Vilniaus viešai tiekiamame geramajame vandenyje nėra mikroorganizmų. Iškilus mikrobinės taršos pavojui UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamos vandenvietės turi galimybę dezinfekuoti geriamąjį vandenį natrio hipochlorito tirpalu, kurio kvapo vandenyje gyventojai tikrai nebejaustų.

„Kiek teko pastebėti, prastu vandens kvapu dažniausiai skundžiasi vyresnio amžiaus žmonės, kurie jį taupo, todėl jis tiesiog užsistovi vamzdynuose. Todėl tas mistiškas kvapas yra tiesiog užsistovėjusio vandens. Kad pranyktų šis nemalonus kvapas, reikia tiesiog ilgiau nuleisti vandenį“, – patirtimi dalijosi specialistė.

Apgauna užsienio pavyzdžiai

„Žmonių nuomonę formuoja ir pavyzdžiai iš užsienio. Kadangi ten dažniausiai gerimui naudojamas paviršinis vanduo, kuris yra apdorojamas įvairiomis cheminėmis medžiagomis, iš čiaupo jo negeria. Tai matydami iš čiaupo vandenį nenoriai geria ir lietuviai, o mieliau renkasi vandenį iš butelio. Be to, mus nuolat veikia ir įvairios reklamos, kurios reklamuoja pilstomą vandenį“, – pastebi specialistė.

Štai, pavyzdžiui, daugumoje kitų Europos valstybių viešajam vandens tiekimui naudojamas paviršinis – upių arba ežerų vanduo. Net ir kaimyninės Latvijos sostinės Rygos gyventojams tiekiamas ne požeminis vanduo, bet iš Dauguvos upės. Jį privalu valyti, todėl nukenčia ir skoninės, ir maistinės vandens savybės. Dėl to verslininkai rado nišą parduoti gėlą vandenį, tinkamą maistui ruošti ir gerti.

„Pirkti vandenį plastikine tara ar naudoti bėgantį iš čiaupo – kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Prekybininkai parduodami vandenį buteliuose nemeluoja apie jo kokybę ar sudėtį, tačiau daugelio vandens iš butelio kokybė yra labai panaši į vandens iš čiaupo. Mineraliniame vandenyje iš butelių yra daugiau druskų lyginant su vandeniu iš čiaupo, tačiau tai nėra geriamasis vanduo – jo negalima gerti tiek daug, kiek reikėtų išgerti vandens. Tai daugiau gydomasis skystis“, – patikino R. Albrektienė.

Virinti ar ne?

Neretai lietuviai renkasi gerti virintą vandenį. Tačiau jis, anot R. Albrektienės, virinamas turėtų būti tik dviem atvejais – norint pašalinti mikrobiologinį užterštumą ir nužudyti visas vandenyje esančias bakterijas arba siekiant jį suminkštinti.

„Žmonės kartais net nežino, kodėl vandenį virina. Sako, kad taip esą geriau. Tačiau vandenį virinti tam, kad pašalintume jo mikrobiologinį užterštumą, tikrai nereikia, nes vanduo iš čiaupo yra kokybiškas ir mikrobiologiškai neužterštas.

Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio druskos – nuosėdos yra šių medžiagų karbonatai. Žmonės galvoja, kad kaip nuosėdos yra vamzdynuose ar arbatinuke, taip jos nusėda ir mūsų organizme, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Kietas vanduo kenkia tik buitinei technikai, žmogui jokio neigiamo poveikio jis nedaro, atvirkščiai, kalcis ir magnis yra reikalingi žmogaus organizmui. Su geriamuoju vandeniu nereikia nieko daryti, kitaip iš jo pašalinama tai, kas naudinga“, – paaiškino specialistė.

Filtrų naudoti nepataria

Ne ką mažiau klausimų kyla ir dėl filtrų. Daugybė prekybininkų siūlo įvairiausių dydžių, rūšių ir sugebėjimų filtrus.

„Centralizuotai didmiesčiuose teikiamam vandeniui papildomi filtrai nereikalingi, nes tuo rūpinamės mes – yra sumontuoti tam tikri įrenginiai, kurie naudojant oro deguonį ir vandenį filtruojant per kvarcinio smėlio filtrus iš vandens pašalina perteklinius gamtinės geležies ir mangano kiekius. Ši technologija yra paprasta, joje nenaudojamos jokios papildomos cheminės medžiagos. “, – pasakojo specialistė.

Vakarų Lietuvoje, kur vanduo turi kiek per daug fluoro naudojami kitokio veikimo principo filtrai, kurie iš vandens pašalina fluorą.

Centralizuotai tiekiamo vandens kokybė yra nuolat tikrinama ir kontroliuojama Geriamojo vandens laboratorijos darbuotojų. Geriamasis vanduo atitinka visus Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus“ ir yra saugus vartoti.

Vis dėlto kilus įtarimams dėl vandens kokybės turint privačius gręžinius ar šulinius R. Albrektienė siūlo kreiptis į atitinkamas tarnybas – nunešti vandenį laboratoriją ir jį ištirti, nes plika akimis pastebėti ar pajausti kai kuriuos nukrypimus yra neįmanoma.

„Tačiau centralizuotai Lietuvoje teikiamas vanduo tikrai yra ir sveikas, ir saugus. Vandenį mes imame iš 40- 180 metrų gylyje esančio šaltinio, jis yra apsaugotas ir nuo mikrobiologinės, ir nuo antropogeninės taršos. Mes turime daug ir geros kokybės vandens, tuo tikrai galime didžiuotis”, – pasakojo specialistė.