Valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS pranešė, kad ta sunkvežimių kolona išvažiavo iš Pamaskvio, todėl tikėtina, kad Ukrainos sieną, esančią už maždaug 1 000 kilometrų į pietvakarius, ji pasieks po poros dienų.
„Viskas suderinta su Ukraina“, - "Business FM" radijui tikino Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Pirmadienį JAV ir Europos Sąjungos (ES) šalys Maskvą įspėjo, kad Rusijos intervencija į Ukrainą be oficialaus Kijevo sutikimo bus laikoma tarptautinės teisės pažeidimu.
"JAV prezidentas ir Italijos premjeras aptarė besivystančią situaciją (Ukrainoje. - ELTA) ir pakartojo, kad bet kokia "humanitarinė" intervencija galima tik formaliai gavus Ukrainos vyriausybės sutikimą", - JAV prezidento administracijos pareiškimą cituoja ITAR-TASS.
V. Putinas, pirmadienį bendravęs su Europos Komisijos (EK) prezidentu Jose Manuel Barroso, tikino, kad organizuoti konvojų į Ukrainą padės Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK).
Rusijos valstybinė televizija „Rossija 24“ parodė kelis baltus sunkvežimius, išvažiuojančius iš Alabino miestelio netoli Maskvos.
Vienas ten buvęs „Rossija 24“ korespondentas sakė, kad kolona turėtų atvykti prie Ukrainos sienos po 2–3 dienų, kur ją pasitiks TRKK atstovai.
Organizacijos atstovai išdėstė savo sąlygas prisidedant prie Maskvos operacijos ir pareiškė besilaikysiantys griežto neutraliteto Ukrainos konflikte. Raudonojo Kryžiaus paviešintame pranešime rašoma, kad konvojus važiuos be ginkluotos palydos, prieš pradedant humanitarinės pagalbos dalinimą organizacijos atstovai turės teisę gauti visą reikalaujamą informaciją apie krovinių turinį bei svorį.
„Reikia išsiaiškinti šios operacijos praktines detales prieš pradedant vykdyti tą iniciatyvą“, – sakė TRKK operacijų Europoje ir Centrinėje Azijoje vadovas Laurent'as Corbazas.
Pagalba bus dalinama laikantis Raudojo Kryžiaus nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo principų.
Maskvos regioninės administracijos duomenimis, Rytinės Ukrainos gyventojams gabenama 2 tūkst. tonų pagalbos: 400 tonų grūdų, 100 tonų cukraus, 62 tonos kūdikių maisto, 54 tonos medikamentų ir medicininės paskirties reikmenų, 12 tūkst. miegmaišių ir 69 mobilieji elektros generatoriai.
Kremlius: kariškių nebus
Rusijos kariškių nebus humanitarinės pagalbos kolonoje, vykstančioje rytų Ukrainą, gavus Kijevo sutikimą, pirmadienį vakare patikino prezidento Vladimiro Putino atstovas.
„Karinės palydos nebus“, – atstovas Dmitrijus Peskovas sakė naujienų agentūrai AFP apie Rusijos planus pasiųsti didelę automobilių koloną į Ukrainą. Pasak jo, ta misija buvo „suderinta su Kijevu“ ir bus prižiūrima Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK).
Jis sakė negalintis pateikti daugiau detalių apie tą koloną arba misijos kalendorių.
Rusijos prezidentas V.Putinas sakė Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso, kad Maskva „siunčia humanitarinę koloną į Ukrainą, bendradarbiaudama su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto atstovais“.
Kalbėdamasis telefonu su J.M.Barroso, V.Putinas smerkė „Kijevo valdžios vadovaujamos karinės operacijos katastrofinius padarinius“ rytų Ukrainoje ir pažymėjo, jog reikia nedelsiant surengti humanitarinę misiją, sakoma Kremliaus pranešime.
Tuo tarpu J.M.Barroso „perspėjo nesiimti jokių vienašališkų karinių veiksmų Ukrainoje, prisidengiant kokiu nors pretekstu, įskaitant humanitarinį“, sakoma Briuselio pranešime.
Savo atsargiame pranešime TRKK nurodė, kad Rusijos ir Ukrainos pareigūnams pateikė dokumentą dėl pagalbos atgabenimo. Tačiau ši nepriklausoma agentūra pažymėjo, jog tai operacijai reikalingas visų šalių sutikimas, taip pat saugumo garantijos, nes kolona neturės ginkluotos palydos.
„Šios operacijos praktinės detalės turi būti išsiaiškintos, prieš imantis vykdyti šią iniciatyvą“, – sakė TRKK operacijų Europoje ir Centrinėje Azijoje vadovas Laurent'as Corbazas.
NATO baiminasi, kad bet kokia pagalbos misija gali būti panaudota Maskvos kaip priedanga prorusiškų sukilėlių gelbėjimo operacijai.
Separatistai kaunasi dviejose Ukrainos provincijose, kuriose dauguma gyventojų yra rusakalbiai, vadindami jas Naująja Rusija.
Rytų Ukrainoje, kur per pastaruosius mėnesius žuvo daugiau nei 1,3 tūkst. žmonių, o daugiau negu 285 tūkst. gyventojų paliko savo namus, sukilėlių kontroliuojamų miestų vietos valdžia perspėjo apie gresiančią humanitarinę katastrofą, nes juos nebetiekiamas vanduo, elektra ir senka maisto atsargos.
Ukraina sakė norinti priimti pagalbą, tačiau iš platesnės misijos, kurioje dalyvautų Vakarų šalys.
Kijevas nurodė, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama apie galimą Raudonojo Kryžiaus misiją, kurioje taip pat dalyvautų JAV, Europos Sąjunga (ES) ir Vokietija. Numatoma, kad ta misija galėtų atgabenti humanitarinės pagalbos siuntų į sunkioje padėtyje atsidūrusį Luhansko miestą.
„Barackas Obama patvirtino JAV ketinimus imtis aktyvaus vaidmens tarptautinėje humanitarinėje misijoje“, – sakoma Kijevo pranešime.
Manoma, kad dėl susirėmimų rytų Ukrainoje tūkstančiams žmonių stinga vandens, elektros ir medicinos pagalbos, tačiau B.Obama sakė Ukrainos vadovui, jog bet kokia intervencija be Kijevo sutikimo būtų nepriimtina ir pažeistų tarptautinius įstatymus.
Baltieji rūmai nurodė, kad abu lyderiai per tą pokalbį pritarė, „kad bet kokia Rusijos intervencija Ukrainoje be oficialiai išreikšto Ukrainos valdžios pritarimo ir leidimo būtų nepriimtina ir (prilygtų) tarptautinės teisės pažeidimui“.
Ukrainos kariškiai sakė baigiantys apsupti sukilėlių pajėgas, įsitvirtinusias savo pagrindiniuose bastionuose – Donecko ir Luhansko miestuose.
Luhanskas, antrasis didžiausias sukilėlių kontroliuojamas miestas, yra atsidūręs „ant išlikimo ribos“ – jame jau ilgiau nei savaitę nebėra elektros ir nebeveikia vandentiekis, o degalų, maisto ir vaistų atsargos taip pat menkos, perspėjo vietos pareigūnai.
Tarptautiniai stebėtojai pastarosiomis dienomis taip pat pranešė apie sunkias sąlygas Donecko ir Šachtarsko miestuose.
Per pastarąją parą tęsiantis susirėmimams žuvo šeši vyriausybės pajėgų kariai, o dar 24 buvo sužeisti, todėl per pastaruosius keturis mėnesius Kijevo pajėgos neteko iš viso 568 karių, pirmadienį pranešė kariškiai.
Kaip nurodo Jungtinių Tautų agentūros, per keturis mėnesius, kai separatistai perėmė kontrolę rytinėse srityse, o Kijevas pradėjo atsakomąją karinę operaciją, tame regione žuvo daugiau nei 1,1 tūkst. žmonių, įskaitant vyriausybės pajėgų karius, sukilėlius ir civilius.
