Legendinės desantininkų brigados karius pasveikino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah A. McCarthy bei JAV Sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras Richard C. Longo.
Kas beateitų, bus sustabdytas
„Iškilus grėsmei, matome savo tikruosius draugus. Jungtinių Valstijų karinių pajėgų buvimas Lietuvoje prisideda prie visų mūsų saugumo, atgraso tuos, kuriems svetimos mūsų vertybės ir kurie kėsinasi į stabilumą Europoje bei taiką regione“, - sveikindama karius sakė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė sako, kad sąjungininkų karių atvykimas ir bendros karinės pratybos turi simbolinę prasmę.
„Norėčiau pasakyti, kad tai turi simbolinę prasmę ir reikšmę. Reikia kalbėti ne apie kiekį, o apie simbolizmą, kurio svarba ta, jog bet kokia intervencija į Lietuvos teritoriją dabar reikš intervenciją į NATO teritoriją. Ir jeigu nukentės nors vienas mūsų svečias, tai reikš atvirą konfrontaciją jau nebe su Lietuva, o su Jungtinėmis Valstijomis“, - žurnalistams teigė prezidentė.
JAV ambasadorė Lietuvoje D. A. McCarthy pabrėžė, kad JAV kariuomenės Sausumos pajėgų Europoje 173-oji oro desantininkų brigada turi legendinę istoriją, kuri prasidėjo 1917 m. – tais metais ji buvo suformuota ir dislokuota Prancūzijoje 1918 m.
„Nelaimei, jūs atvykote į Lietuvą esant neaiškumui, augant įtampai, kai Rusija deda pastangas destabilizuoti Ukrainą“, - sakė ambasadorė.
JAV Sausumos pajėgų Europoje 173-iosios oro desantininkų brigados kuopa į Lietuvą atvyko iš Italijos, kur yra nuolatinė jos dislokacijos vieta.
JAV kariai Lietuvoje bus dislokuoti Rukloje ir nuo gegužės įsitrauks į visoje Lietuvoje vyksiančias Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų kovinio rengimo pratybas.
Jie taip pat dalyvaus gegužės mėnesį vyksiančiose pratybose „Juodoji strėlė“, birželį prisijungs prie bendrų JAV ir Baltijos valstybių pratybų „Kardo kirtis“.
JAV kariai Lietuvoje bus dislokuoti iki šių metų pabaigos arba ilgiau. Lietuva jiems suteiks visą reikiamą priimančiosios šalies paramą: apgyvendinimą, maitinimą, logistinę ir kitą pagalbą.
„Priešui nėra ką čia veikti. Kas beateitų, nebus įleistas, bus sustabdytas“, - po oficialios JAV karių priėmimo ceremonijos sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Sustiprino oro policijos misiją
Kaip žinoma, paaštrėjus tarptautinei situacijai Vašingtonas sustiprino oro policijos misiją virš Baltijos šalių atsiųsdamas 6 papildomus naikintuvus „F-15”, todėl amerikiečių pamainos metu Baltijos šalių oro erdvę saugojo 10 orlaivių.
Nuo balandžio pabaigos NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perima Lenkijos karinės oro pajėgos ir Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgos.
Lenkai atsiųs 4 naikintuvus „Mig-29“, Jungtinė Karalystė – 4 naikintuvus „Eurofighter Typhoon“, o nuo gegužės pradžios Baltijos šalių oro erdvėje patruliuos ir keturi Danijos karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje.
Naikintuvų sustiprinti šiai misijai pasiūlė ir kitos NATO šalys.
Tačiau sustiprinta oro policijos misija ir karinės pratybos Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – ne vienintelės Vašingtono atgrasymo priemonės. Pavyzdžiui, Juodojoje jūroje buvo dislokuotas eskadrinis minininkas „USS Truxtun“, Lenkijoje ir Rumunijoje situaciją stebi ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvai (AWACS).
Šią savaitę iš Kylio uosto Vokietijoje į Baltijos jūrą išplaukė 4 NATO minų traleriai ir jų aprūpinimo laivas, kurie turi užtikrinti regiono saugumą ir pasirengimą regione. Visi 5 laivai yra iš pirmojo NATO Greitojo reagavimo pajėgų Priešmininių laivų junginio.
Norėjo „boots on the ground“
NATO susirūpinus dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, naujosios Aljanso narės, iš kurių aiškiausiai šnekėjo Lenkija, pageidavo savo teritorijose išvysti nuolatinę Aljanso bazę su dislokuotais JAV ar kitos valstybės kariais. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis svarstė, kad jis apsidžiaugtų, jeigu jo valstybėje atsirastų dvi didelės brigados – apie 10 000 karių.
Estijos ambasadorius NATO Lauris Lepikas taip pat teigė, kad Baltijos valstybės norėtų matyti Aljanso buvimą „boots on the ground“ pavidalu.
Tačiau NATO atstovai apie tokią galimybę kalbėjo puse lūpų: tokia galimybė nebuvo nei patvirtinama, nei atmetama. Bet Rusija iškart ėmė prieštarauti nuolatinių pajėgumų dislokavimui rytinėse Aljanso narėse.
Kaip žinoma, siekdamas išvengti susipriešinimo su Maskva, priimdamas naujas nares Aljansas buvo pažadėjęs, kad narėse, besiribojančiose su Rusija, nebus laikomi nuolatiniai sąjungininkų kontingentai. Tačiau Rusijai okupavus Krymą ir bauginant sutelktomis karinėmis pajėgomis prie rytinių Ukrainos sienų tokia galimybė tapo viešų diskusijų objektu, nors jokių konkrečių sprendimų priimta nebuvo.
1997 m. NATO ir Rusija pasirašė Santykių pagrindų aktą, į kurį Rusija nuolat baksnoja. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl JAV ir NATO Rytų Europoje labiau linksta rengti karines pratybas, o ne dislokuoti nuolatinius pajėgumus.
Rytų Europoje veikia tik NATO oro policijos misija iš Aviacijos bazės Šiauliuose ir Bydgošč mokymo centras Lenkijoje.