Kviečiame Jus susipažinti su 7 populiariausiais mitais apie stresą ir pateikiame paaiškinimus, kodėl jie – netiesa.

Stresas kenksmingas tik silpniems žmonėms

Visiška netiesa. Užsispyrę žmonės nukenčia daugiau, nes kelia sau didelius, o neretai ir per didelius tikslus. Aukštas pretenzijų lygis ir valia sukelia įtampą, kuri pamažu transformuojasi į stresą.

Esant stresui, svarbiausia – pailsėti

Vien poilsio tikrai neužtenka. Jis nepašalina stresoriaus ir mūsų reakcijų į jį. Nors poilsis padeda atitrūkti nuo kasdienybės, to pernelyg mažai, kad stresas išnyktų.

Stresas kiekvienam žmogui yra toks pat

Stresas kiekvienam žmogui tikrai nėra toks pat, nors jį jaučiantys žmonės susiduria su labai panašiais simptomais. Kas sukelia stresą vienam žmogui, gali nesukelti jo kitam arba sukelti jį kur kas mažesnį. Išgyvenamas stresas yra skirtingas kiekvienam iš mūsų ir kiekvienas jį bandome įveikti skirtingai.

Stresas yra visur, todėl nieko negalima padaryti

Nors stresą patiria visi, mitas, kad savo gyvenimo negalima suplanuoti taip, kad jis darytų kuo mažesnį poveikį. Kai stresas nevaldomas, tuomet sunku dėlioti prioritetus ir visos problemos atrodo vienodai sunkios, tačiau kruopščiai planuojant tai nebevargins.

Stresas visuomet yra negatyvus dalykas

Stresas mums reikalingas panašiai, kaip smuiko stygai reikalingas įtempimas. Nedidelis kiekis streso padeda susikaupti, didina motyvaciją, ugdo ryžtingumą. Pats savaime stresas nėra blogas dalykas, viskas priklauso nuo to, ar mokame jį valdyti. Ką tikrai moka laimingas žmogus – tai valdyti savo būseną bet kokiose gyvenimo situacijose.

Nuo streso kenčia tik suaugusieji

Vaikų ir paauglių stresinės reakcijos vystymosi mechanizmas lygiai toks pats, kaip ir suaugusių žmonių. Tiesa, streso priežastys tokiame amžiuje yra kitokios, tačiau jaunuoliai taip pat patiria stresą ir jaučia neigiamus jo sukeltus simptomus.

Nėra simptomų – nėra streso

Simptomų nebuvimas nereiškia, kad nėra streso. Visus streso įrodymus gali maskuoti dar didesnis kiekis streso arba medikamentai. Daugelis jaučia fiziologinius streso simptomus, nors stresas yra tik psichologinis elementas.Tuo tarpu prislėgtumo, išsiblaškymo pojūčiai yra pagrindinai streso požymiai pasireiškiantys ne fiziologiškai.