Kaip skelbia bendrovė, 2013 m. bendra alaus rinka susitraukė 7 proc., tuo metu sidro rinkoje pastebėtas dar didesnis pasyvumas – sidro parduota 21 proc. mažiau.
Alaus ir sidro vartojimo mažėjimas stebimas jau ne pirmus metus. Praėjusių metų pradžioje „Švyturys-Utenos alus“ skelbė, kad per 2012 m. alaus parduota 6,4 proc. mažiau nei prieš metus.
Nors medikai skelbia pavojaus varpais, kad jiems tenka vis dažniau gelbėti sidru piktnaudžiaujantį jaunimą, Lietuvoje sidro suvartojimas nusileidžia kai kurių šalių vartojimui. 2011 m. Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai teko apie 4,7 l suvartoto sidro per metus. Tuo metu Latvijoje – 1 l/gyv., Estijoje – 4,3 l/gyv., Danijoje – 2,5 l/gyv., Suomijoje – 9,5 l/gyv., Didžiojoje Britanijoje – 15,6 l/gyv.
Bravoro „Volfas Engelman” generalinis direktorius Marius Horbačauskas spėja, kad sidro rinka kardinaliai traukiasi, nes dalis jos vartotojų renkasi kitus alkoholinius gėrimus, pavyzdžiui, alkoholinius kokteilius.
Taip pat įmonės vadovas pastebėjo, kad auga gaiviųjų gėrimų rinka. Spėjama, kad dalis sidro vartotojų gali alkoholinius gėrimus iškeisti į nesvaiginančius.
„Ko gero, ir emigracija paveikė rinką“, - spėjo pašnekovas.
M. Horbačauskas teigė, kad sidro rinkos mažėjimas pastebimas jau keleri metai iš eilės. Didžiausias sidro suvartojimas buvo stebimas prieš maždaug penkerius metus. Nuo tada rinka pamažu traukiasi.
Šių metų drastiškam sidro vartojimo kritimui įtakos galėjo turėti ir pernai metais įsiteisinęs draudimas sidrą ir alų pilstyti į didesnę nei 1 l tarą.
„Sidro, kaip ir alaus, vartojimas priklauso ir nuo oro sąlygų. Gal kritimui turėjo įtakos ir tai, kad pernai pirmas pusmetis buvo šaltas“, - kalbėjo įmonės direktorius.
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas, peržvelgdamas rinkos tyrimo duomenis, įžvelgia kitą tendenciją – mažėja tik žemos kokybės sidro pardavimai, tuo metu geros kokybės (premium) sidro pardavimai šiek tiek auga.
Bendram sidro suvartojimo kritimui, R. Viršilo nuomone, įtaką darė įvestas ribojimas tarai. Įmonės vadovas taip pat pritaria nuomonei, kad dalis vartotojų galėjo persiorientuoti į kitas alkoholinių gėrimų kategorijas.
„Matyt, tie vartotojai, kurie sidrą naudoja tik kaip alkoholio šaltinį, nunyko, o tų, kurie tikrai mėgsta sidrą ir renkasi gerus prekės ženklus, geros kokybės sidrus, netgi padaugėjo“, - įžvelgė pašnekovas.
R. Viršilas spėja, kad 2 l plastikiniuose buteliuose sidrą pirkę gyventojai galėjo pereiti prie spiritizuotų vynų, alkoholinių kokteilių lentynų.
Tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, pernai Lietuvoje buvo parduota 925,2 tūkst. l sidro. Rinka pardavimų verte susitraukė 18 proc. Vidutinė sidro litro kaina per metus pakilo 8 proc.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Zenius Martinkus tikino, kad sidro vartojimo kritimas jo nestebina.
„Sidro vartotojai buvo jauni vartotojai. Ir jei pažiūrėtume, kaip sidro vartojimas atsirado rinkoje, tai jis atsirado per rinkodaros priemones: buvo formuojama pasiūla, nes tokio produkto niekas nežinojo. Buvo sukurti įvairūs alkoholiniai gėrimai – į sultis buvo pridedama alkoholio ir reklamuojama, kad tai yra labai geras gėrimas. Tačiau gyvenimas parodė, kad tai neprigijo“, - komentavo departamento vadovas.
Pasak jo, 2011 m. tyrimo duomenys parodė, kad sidras jau nuo tų metų prarado savo pozicijas kaip populiaraus gėrimo tarp jaunimo.
„Didelė dalis nebuvo kokybiška ir nepasakyčiau, kad labai skonio savybėmis pasižyminti. Ne visi produktai buvo iš natūralių medžiagų, buvo daug chemijos pridėta“, - pasakojo Z. Martinkus.
Pašnekovas teigė, kad mažėjant sidro vartojimui jo vietą užima alus, vynas ir stiprieji gėrimai, nes bendras alkoholio suvartojimas nėra labai stipriai nukritęs.
