Bambekliai, gyvenkite ten sau ramiai, dirbkite, dauginkitės, bujokite, tik atstokite nuo tos Lietuvos, palikite ją ramybėje. Nes ji kaip nors ir be jūsų išliks.
Dirbkite fabrikuose, skerdyklose, statybose, braškių lysvėse ar kur dar yra jūsų įsivaizduojamas rojus. Gyvenkite 30-ties kvadratų būdelėse, kurias nuomojatės kartu su dar 2-3 lenkų, rumunų šeimomis. Nes įpirkti vietinio būsto jums nepavyks – banalu, bet gaunant tik kiek daugiau nei minimumą, jo paprasčiausia neįperki. Aš suprantu, kad prieš jus vargšas, statistinis gal kas antras lietuvis, turintis bent 50 kvadratų nuosavą būstą vis tiek atrodys elgeta.
Peikite lietuviškas kainas ir girkitės „super“ skudurais, kuriuos perkate iš „Maximos“ lygio parduotuvių, tokių kaip „Tesco“, ar iš portalų „viskas už 5 svarus“, nes „Hugo Boss“ ir Anglijoje kainuoja 500 svarų.
Neskaičiuokite mūsų kainų, nežiūrėkite, ką mes perkame, kur keliaujame, kuo užsiimame - ir visą tai sugebame daryti už 800 Lt. Gyvenkite savo malonumui už savo 800 svarų (ach taip, Londono kainos jums juk neįkandamos) tik nepamirškite, kad gaunant tik kiek daugiau nei minimumą, pensija bus analogiška lietuviškai, tik dar klausimas, ar ją gausite, nes didžioji jūsų dalis dirba nelegaliai...
Tai jūsų kelias, jūsų pasirinkimas, jūsų sprendimas, jūsų žingsnis. Bet palikite Lietuvą ir jos gyventojus ramybėje. Mes kaip nors jau patys susitvarkysime savo gyvenimą, pasirūpinsime savo ateitimi ir susikursime gerovę. Ne pirmas kartas, kai mus trypė, naikino, bet Lietuva išlikdavo ir iškildavo. Taip bus ir dabar.
Sėkmės jums ten. O aš busiu laimingas čia.
Laimingas Lietuvos gyventojas
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Savo nuomone ar istorija galite pasidalinti žemiau: