Tai ypač pasijautė dabar, kai jau mėnesį vėl gyvenu Vilniuje ir tenka iš naujo susipažinti su miestu, naujom tradicijom, atgaivinti senus ryšius ir įsijausti į gyvenimą jaukiame miestelyje. Taip, miestelyje, nes po Londono su 8 milijonais ar Maskvos su 11,5 milijono gyventojų Vilnius būtent ir atrodo kaip mažas jaukus miestelis su dailiu senamiesčiu.
Kodėl išvykau?
Dar studijų metu dirbau kompanijoje, kuri yra viena didžiausių telekomunikacijų įrangos gamintojų pasaulyje. Mano vadovas buvo kinas ir nuolat reikėdavo bendrauti su kolegomis užsienio šalyse. Taip aš ir pamėgau darbą bendradarbiaujant su tarptautinėmis rinkomis ir vis norėjau pabandyti savo jėgas dar pasauliniu lygiu ir pats atstovauti kompaniją, pažinti kultūras, keliauti - praplėsti horizontus.
Su tom mintim patalpinau savo CV į anglišką darbo paieškos tinklapį ir greitai sulaukiau skambučio iš agentūros ir kvietimo į pokalbį Anglijoje.
Aplinkybės labai palankiai susiklostė ir tik išlaikęs baigiamuosius egzaminus ir net nesulaukęs diplomo įteikimo sėdau į lėktuvą. Po kelių interviu gavau darbą tarptautinėje kompanijoje, nuo kurios ir prasidėjo mano karjera tarptautinio verslo plėtros srityje.
Įspūdžiai iš gyvenimo Anglijoje
Anglijoje gyventi patogu, jei turi galimybe keliauti, nes dauguma reisų - tiesioginiai ir visas pasaulis atrodo lyg ant delno: Prancūzija, Olandija, Italija, Honkongas, Filipinai, Indija, Jungtiniai Arabu Emyratai - viskas pasiekiami ypač lengvai. O keliauti man teko nemažai ir tai tikrai padeda geriau suprasti, kas dedasi pasaulyje, suprasti skirtingo tikėjimo tautas ir išmokti papročių.
Anglijoje gyvenau pietuose, ant pačio jūros kranto, o dirbau prie Londono ir pačiame Londono centre.
Pakrantė mane pavergė nuostabiu kraštovaizdžiu ir galimybe laisvalaikiu bėgioti pajūriu, plaukioti jachtom, mėgautis jūra ar lankyti istorines pilis. Juk niekur kitur, o čia, Rytų Sasekse, 1066 metais Vilhelmas Užkariautojas iš Normandijos išsilaipino ir nukariavęs tuometinį karalių Hastingso mūšyje tapo Anglijos valdovu!
Bandžiau gyventi ir Londone, tačiau nors eilę kartų buvau apsistojęs mieste (Londone) ir bandžiau važinėti į darbą į Old Street ar Putney, bet ta kelionė, trunkanti apie valandą su puse, žmonių it silkių statinėje, prikimštuose metro požemiuose ir gatvėse manęs švelniai tariant nežavėjo.
Taigi, vietoj to į darbą važinėjau pustuščiu traukiniu skaitydamas knygas ir žiūrėdamas filmus. Ką jau bekalbėti apie dvigubai ar net trigubai mažesnes būstų kainas bei galimybę Londone uždirbti 15 – 20 tūkst. svarų daugiau per metus nei kur nors šalia...
Iš kitos pusės kelionei į darbą sugaišdavau apie keturias valandas kas dieną, jei nebūdavo vėlavimų dėl oro sąlygų. Šitas malonumas per metus atsieidavo daugiau nei 5 tūkst. svarų vien už bilietą.
Darbas Londone ir pramogos išties yra įspūdingos, tačiau ateina laikas, kai peržiūri savo prioritetus ir pradedi mąstyti apie ateitį, ir kur nori judėti. Gyventi šia diena, rutinoje, išties labai lengva, net ir nepajauti, kaip pradedi kaip peliukas suktis savo rate ir kaip gyvenimas pradeda bėgti pro šalį.
Po keleto metų tokio režimo ir gyvenimo tik savaitgaliais (laiko vakarais praktiškai nebelikdavo) atėjo laikas susimąstyti. Juk gyveni tik vieną kartą, ir ne kas kitas, o sveikata ir artimieji yra svarbiausia – jokie pinigai to nenupirks.
Taigi, nusprendžiau grįžti, nes pamačiau reklamą per lietuvišką televiziją, kviečiančią namo! Žinoma, juokauju.
Ir vėlgi man aplinkybės susiklostė palankiai ir pabaigęs sutartus projektus ramiai susikroviau lagaminus kelionei namo.
Lietuvoje...
Kaip visada tėvai ir draugai pasitiko labai maloniai: geros pirtys, skanus maistas ir panašiai, visa tai man patvirtino, kad teisingai pasirinkau.
Po Londono ar Maskvos su savo 8 ir 11,5 milijono gyventoju, Vilnius su tik 600 tūkst. gyventojų ir nuostabiu senamiesčiu yra kaip šviežio oro gūsis, primenantis Kopenhagą ar Stokholmą.
Tik po tiek laiko gyvendamas kitur ir grįžęs į Lietuvą pradėjau pastebėti, kad Lietuva savo žemo ūgio architektūra, senamiesčiu ir miesto dvasia išties yra labai artima Skandinavijos šalims, nors sovietinė įtaka taip pat jaučiama, ypač gyvenamuosiuose rajonuose ir bendraujant su kai kuriais žmonėmis.
Tiesa, kas kelia juoką, kad Anglijoje toks reiškinys kaip „small talk“ – nereikšmingas, lengvas pokalbis su nepažįstamais stovint eilėje ar panašiai - Lietuvoje yra vos ne tabu. Po Anglijos miestelio, kuriame žmonės prasilenkdami sveikinasi, pradeda atrodyti, kad čia žmonės uždari ir nebendraujantys. Nors tikiu - tai irgi su laiku pasikeis.
Vilnius yra pasikeitęs, pagražėjęs, išdygo prabangūs Valdovų rūmai, atsirado traukinys iš oro uosto bei aplinkkeliai - patogu. Malonu atkreipti dėmesį ir į atsinaujinusį viešąjį transportą ir Vilniečio kortelę (panašu į „Oyster“ kortelę Londone), už ką Vilniaus merui tikrai dešinę paspausčiau.
Po didmiesčių, Vilniuje gyventi yra tikras malonumas, nes iš vieno miesto galo į kitą galima nukakti per 30-40 minučių, arba net ir dar greičiau!
Girdėjau, kad yra ir miesto dviračiai (panašiai kaip „Boris Bikes“ Londone), nors dar jų nemačiau, bet ketinu išbandyti.
Darbas Lietuvoje
Čia jau visiškai atskira tema. Kol kas pastebėjau, kad Lietuvoje pridygo įvairių tarptautinių IT ar aukštųjų technologijų kompanijų ir tai išties gerai, nes šalis nėra tokia turtinga gamtiniais resursais. Proto lietuviai turi, tačiau ne visada žino, kiek jis yra vertas ar kur jį panaudoti.
Išvados
Tikrai gera grįžti į Lietuvą bei pamatyti nemažus teigiamus pokyčius ir pajausti, kad galiu savo ateitį sieti su tėvyne.
Nors ir nesijaučiu patriotu, bet gyventi mieste, kuriame užaugai, ir turėti galimybę jį pažinti iš naujo mane tiesiog žavi, nors manau, kad tik keletas mane supras.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Savo nuomone galite pasidalinti žemiau: