„DNB“ banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka sako, kad iš šio mokesčio nereikėtų tikėtis didesnio biudžeto papildymo, nes tai yra prabangos mokestis, kuriuo norima pademonstruoti socialinę biudžeto kryptį.
„Toks mokestis yra daugelyje šalių, dažniausiai tai yra šalys, kurios susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, šiuo metu Prancūzija arba Italija, arba tai yra aukščiausio išsivystymo šalys, prie kurių mes dar nepriklausome“, – DELFI sakė ji.
Ekonomistės nuomone, šis mokestis gali turėti ir neigiamų pasekmių.
„Žinoma, iš socialinės pusės šis mokestis atrodo teisingas, tačiau, kaip rodo praktika, iš jo tikrai negalima pasipelnyti. Pastebima, kad kuo daugiau prabangos mokesčių, tuo didesnis spaudimas žmonėms, kurie turi turtus, emigruoti į kitas šalis ir gyvenamąją vietą deklaruoti kitose šalyse. Juk visiškai nebūtina plėtoti verslą ir gyventi toje pačioje šalyje“, – tvirtino J. Rojaka.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iki sausio 3 d. 1 075 mokesčių mokėtojai deklaravo 4,064 mln. Lt NT mokesčio. „Liūto dalį“ šio mokesčio sumokėjo vilniečiai – 2,845 mln. Lt, antri liko klaipėdiečiai, deklaravę 0,7 mln. Lt, treti – kauniečiai, pervedę 0,23 mln. Lt.
Už praėjusius metus prabangaus NT mokestį sumokėjo dvigubai daugiau šeimų – 2181. Šie mokesčių mokėtojai deklaravo 5,6 mln. Lt mokesčio.
Ar reikia Lietuvai visuotinio NT mokesčio?
Tarptautinis valiutos fondas ne sykį ragino Lietuvą įvesti visuotinį NT mokestį. Tokios nuomonės laikosi ir nemažai ekonomistų, tačiau J. Rojaka šia tema kalba atsargiai.
Taip pat, pasak ekonomistės, pavyzdžiui, Vokietijoje yra gerai sutvarkyta socialinio arba valstybei, savivaldybėms priklausančio būsto infrastruktūra. Šie būstai yra siūlomi gyventojams nuomotis už nedidelę kainą su ilgalaikėmis sutartimis.
„Kaip ekonomistė, aš suprantu, kad NT mokestį lengva surinkti, nes yra sudėtinga jo išvengti. Kita vertus, mokesčio populiarumas priklauso nuo to, kam jis yra taikomas. Jeigu tai yra visuotinis NT mokestis, apie kurį vis dažniau šnekama, tai labai smarkiai priklauso nuo pensininkų užtikrintumo. Dabar dirbantys nesame garantuoti, kad ateityje turėsime labai padorias pensijas, iš kurių galėtume kiekvienais metais mokėti NT mokestį“, – kalbėjo ji.
„Dažnai Lietuvoje sakoma, kad centre gyvenantys pensininkai galėtų judėti į kitus rajonus, tačiau mes neturime tokios infrastruktūros. Ją reikia kurti, o tam reikia ir pajėgumų, ir jėgų, ir noro. Tačiau kol kas kalbama tik apie vieną aspektą visiškai ignoruojant kitus“, – pridūrė J. Rojaka,
Pasak ekonomistės, daugiausiai naudos būtų, jeigu surenkamas NT mokestis atitektų bendrijoms, kurios iš jo galėtų gerinti buitį, pavyzdžiui, žaidimų aikšteles vaikams.
Lietuvos gyventojų kalbos apie visuotinio NT mokesčio įvedimą nežavi. DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta apklausa parodė, kad tik 1 proc. gyventojų pasisako už visuotinį NT mokestį. Tuo metu už prabangaus būsto apmokestinimą pasisakė 42,1 proc. respondentų, 17,6 proc. mano, kad apmokestinti reikėtų antrą ir paskesnį būstą. 37,1 proc. gyventojų apskritai mano, kad tokio mokesčio Lietuvai nereikia.
DELFI primena, kad prabangaus NT apmokestinimas Lietuvoje įsigaliojo 2012 m. pabaigoje. 1 proc. mokesčio tarifas taikomas visos šeimos NT, kurio vertė viršija 1 mln. Lt.
Už 2013 m. mokestį deklaruoti ir sumokėti reikėjo iki gruodžio 16 d. Pavėlavus mokėti už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai.
Mokestinę NT vertę nustato Registrų centras.
