„Jaučiuosi tikrai gerai, tačiau nelabai laiku – prieš savo gimtadienį - patekau į ligoninę. Prisipažinsiu: ir pats buvau truputį išsigandęs, nes modernūs aparatai rodė, kad kai kurių nežymių pokyčių mano organizme yra ir reikia skubiai juos pašalinti. O po operacijos tą patį vidurnaktį sulaukiau geros žinios, kad tyrimai geri, viskas švaru, ir šiandieną galiu būti kartu su jumis. Vėl pasinėriau į savo darbus, kurių dar tiek daug yra nebaigtų. Viskas gerai, nesitraukiu iš sportininkų eilių“, - sakė prezidentas.

V. Adamkaus gimtadienis sekmadienį prasidėjo nuo pat ankstyvo ryto telefono skambučiais, kai visi dar saldžiai miegojo – pirmiausiai skambino iš Amerikos, kai ten buvo 11 val. vakaro. „Mes norėjome būti pirmi“, - sakė patys artimiausi V. Adamkaus draugai. Telefonai be sustojimo skambėjo visą dieną. „Su vienu kalbu, o Alma sako, kad jau kitas skambina, nes namuose yra trys telefono linijos. Pats paskutinis skambutis buvo 11 vakaro, irgi iš Amerikos. Skambino Juozas Kazickas, kuris man linkėjo ilgiausių metų. Prieš tai jam buvau parašęs laiškutį, įdėjau porą laikraščių ir žurnalų, tarp jų ir „Sportą“ su „Olimpine panorama“.

Pašnekesyje jaučiau jo kiek prikimusį balsą. Tačiau kai su Juozu įsismaginom kalbėtis, tai jo ir balsas pasikeitė. Paklausė, o kaip ta politika? Atsakiau: kad gal šiandieną politikos nelieskime, negadinkime sau nuotaikos ir nervų – kai sausio pabaigoje atvažiuosiu pas tave atostogauti, apie politiką pakalbėsime iki išnaktų“, - pasakojo prezidentas.

J. Kazickas kadenciją baigusiam prezidentui tarė: „Senstame“. V. Adamkus atšovė: „Palauk, kas sensta? Aš tapau tiktai vyresnis, koks čia senėjimas. Kazickas atsakė, kad tai labai gera formulė. Taigi, daugiau senėjimo pas mus nebus – bus tiktai vienas pasakymas, jog tapome vyresni“, - juokėsi prezidentas.

V. Adamkus prisipažino, kad per tuos skambučius netgi ramiai negalėjo dar kartą pasižiūrėti apie jį sukurto filmo. „Žiūrėjau tiktai epizodiškai. Dabar lauksiu antrosios dalies. Filmas turėjo būti baigtas gruodžio pabaigoje, tačiau jis nukeliamas į pavasarį, nes yra labai daug medžiagos. Alma iš viso nenorėjo, kad tas filmas būti rodomas per televiziją, kad tai reklama, gyrimąsis. Tačiau mūsų niekas neklausė“, - sako V. Adamkus.

LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pakvietė V.Adamkų į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 25 metų iškilmes, kurios vyks gruodžio 10-11 d.

„Sportininkai gali didžiuotis, kad mes praktiškai žygiuojame priekyje Lietuvos nepriklausomybės“, - sakė V. Adamkus, kuris irgi nemažai prisidėjo, kad būtų atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Plačiau apie LTOK veiklą prezidentas pasiūlė pakalbėti vėliau, labiau priartėjus olimpinio komiteto jubiliejui.

Prezidentas, kuris domėjosi, kokia bus Lietuvos olimpinė delegacija per Sočio olimpines žaidynes. „Manome, kad tai bus 6-7 sportininkų delegacija. Vis dar nepraranda vilčių dalyvauti olimpinėse žaidynėse mūsų dailiojo čiuožimo pora. Kažkokių didelių pasiekimų nesitikime, tačiau olimpinis judėjimas yra ne vien tiktai medaliai“, - sakė D. Gudzinevičiūtė. Prezidentas pridūrė, kad olimpinėse žaidynėse svarbiausia yra dalyvavimas.

LTOK prezidentė V.Adamkui papasakojo apie artimiausius organizacijos planus, pasidžiaugė, kad per vienerius metus pavyko nemažai padaryti, kad labai daug padeda Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela, kad lyg ir pajudės Sporto įstatymo atnaujinimas.

Kadenciją baigęs prezidentas ypač džiaugėsi pastarųjų metų svariomis Lietuvos irkluotojų pergalėmis, tačiau yra susirūpinęs, kad Trakų irklavimo bazė priklauso ne jiems.

„Mes turime stiprų potencialą, irkluotojai mus džiugina per pasaulio ir Europos čempionatus. Vis dar turiu vilties, kad Lietuvoje vėl bus suburta stipri vyrų aštuonvietė. Dar ir šiandieną puikiai prisimenu mūsų aštuonvietės triumfą Filadelfijos regatoje sovietiniais laikais. Mūsų sportininkai dar buvo distancijoje, o koks didžiulis būrys sirgalių bėgo krantine paskui juos ir šaukė. Turime idealias sąlygas treniruotis Galvės ežere, tačiau ta sporto bazė turi priklausyti irkluotojams, o ne Vidaus reikalų ministerijai“, - įsitikinęs prezidentas.

V. Adamkus LTOK vadovės pasiteiravo, o ar į didįjį sportą sugrįš buriuotoja Gintarė Volungevičiūtė- Scheidt. D. Gudzinevičiūtė atsakė, kad kol kas dar nėra aišku, tačiau buriuotojų Rio de Žaneiro olimpinės rinktinės kandidatų sąrašuose yra. „Jeigu Gintarė ir negrįš, tai bus kiti. Svarbiausia, kad būtų tęstinumas, o tai, kaip ir pas irkluotojus, yra“, - sakė D. Gudzinevičiūtė.

Atsisveikindama LTOK prezidentė pakvietė V. Adamkų apsilankyti Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete. „Jeigu tiktai bus proga, tikrai neišvengsite mano pasirodymo pas jus“, - atsakė prezidentas.