Lietuvai pradėjus pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, šalis sulauks daugiau keleivių iš Briuselio, ES institucijų sostinės. Keleiviai Lietuvą pasiekti gali iš dviejų Briuselio oro uostų. Pigių skrydžių bendrovės į Vilnių siūlo skristi iš Charleroi oro uosto, kuris yra nutolęs apie 30 km nuo Briuselio centro.
Tuo metu arčiau miesto esantis Briuselio oro uostas (Zaventem) yra pats tapęs įspūdingu objektu. Planuojant kelionę į ar iš šio oro uosto patartina pasirūpinti patogia avalyne: iki skrydžio vartų eiti gali tekti iki 20 minučių.
Belgų pilotai komandiruojami mokytis į saulėtus kraštus
Šių metų gegužės mėnesį Briuselio oro uoste lankėsi 1,7 mln. keleivių. Praėjusiais metais uostas sulauke daugiau nei 19 mln. keleivių. Oro uosto atstovai viliasi, kad, atsigavus Europos ekonomikai, bus aptarnauta 20 mln. keleivių. Palyginimui - Vilniaus oro uostas per metus aptarnauja apie 2 mln. keleivių.
Žinoma, 20 mln. keleivių Briuselio oro uostas galėjo pasigirti prieš maždaug 12 metų. Tačiau 2001 m. bankrutavus Belgijos nacionaliniam vežėjui „Sabena“, oro uostas neteko didelės dalies keleivių. „Sabena“ oro linijų bankrotas buvo pirmasis didelis smūgis Europos aviacijos rinkai.
Šiuo metu „Sabeną“ yra pakeitusios „Brussels Airlines“. Kadangi Belgija negali didžiuotis dideliu saulėtų dienų skaičiumi per metus, o lietaus debesys dažnai dengia Briuselio dangų, „Brussels Airlines“ pilotai yra komandiruojami į Arizoną (JAV), treniruotis skraidyti geresnėmis oro sąlygomis.
Briuselio oro uostas vienu metu gali priimti apie 90 lėktuvų, kuriems tvarkingai bus patiektas oras, patikrintas lėktuvas ir pripildyti sparnuose esantys kuro rezervuarai. Oro uostas turi 109 vartus. Objekte dirba apie 20 tūkst. žmonių.
Briuselio oro uoste įrengti atskiri korpusai tarptautiniams bei ES bei Šengeno zonos skrydžiams. Vienintelė ES šalis, vis dar turinti skraidyti iš tarptautinių skrydžių korpuso – Didžioji Britanija.
DELFI apsilankymo oro uoste metu akį patraukė besileidžiantis Izraelio oro linijų „El Al“ lėktuvas. Su oro uostu susipažinti padėjusi gidė pasakojo, kad šios šalies oro linijos išsiskiria iš visų kitų savo saugumo ir patikros reikalavimais. Kaip teigė belgė, lėktuvuose taip pat dažniausiai būna bent du slaptieji agentai, užtikrinantys skrydžio saugumą.
Briuselio oro uostas atiduotas į privačias rankas – 75 proc. akcijų priklauso pensijų fondui, 25 proc. - valstybei. Valstybė turi savo dalį oro uoste, nes čia taip pat yra įsikūręs karinis oro laivynas, kuris akylai saugomas nuo smalsuolių.
„Neturime didelės kariuomenės, užtat turime didelių paslapčių apie ją“, - slaptumą argumentuoja belgai.
Nuo 2011 m. 75 proc. oro uosto akcijų priklauso Ontarijo mokytojų pensijų fondui.
Kinai keleivinius lėktuvus verčia krovininiais
Tiesa, norėdami sutaupyti lėšų krovinių vežėjai savo lėktuvus Briuselio oro uoste tupdo anksti rytais ar vakarais, kai mokesčiai mažesni.
Dienos metu oro uosto krovininių lėktuvų sektorius – apytuštis.
DELFI vizito metu Briuselio oro uoste nuostabą kėlė kinų „Magma“ krovininis lėktuvas, kuriuo į Europą gabenami įvairiausi kroviniai. Milžiniško dydžio lėktuvas byloja, kad kažkada juo buvo skraidinami keleiviai – buvę keleiviams skirti langai uždangstyti baltomis uždangomis.
Netoli krovininių lėktuvų sektoriaus įrengtas angaras lėktuvų tikrinimui.
Kaip pasakojo Briuselio oro uosto darbuotoja, čia darbo netrūksta. Visai neseniai oro uosto darbuotojams teko tikrinti vieno lėktuvo tualeto rezervuarą, nes viena klientė pasiskundė, jog jame galėjo pamesti itin brangų deimantą.
Taip pat lėktuvų tikrinimus tenka dažnai atlikti dėl svečių iš Afrikos. Šie, atskridę į Europos Sąjungą pareiškia, kad neturi asmens dokumentų ir prašosi politinio prieglobsčio. Tuomet oro uosto darbuotojai vėl žiūri į lėktuvų tualeto turinį. Mat ten dažnai būna randami apirę Afrikos šalių piliečių pasai.
Kaip teigė oro uosto gidė, tokie atvejai nutinka bent kartą per dieną.
Paukščiams baidyti pasitelkia vanagus
Nuolat leidžiantis ir kylant lėktuvams priežiūros darbuotojams reikia apžiūrėti pakilimo ir nusileidimo takus, kad nuo vieno lėktuvo netyčia nuritusi kokia medžiaga ar padangos atplaiša nesukeltų nelaimės kitam lėktuvui.
Aktyviai oro uoste kovojama ir su didžiausiu lėktuvų variklių priešu – paukščiais. Oro uostas turi keletą automobilių, su specialų garsą leidžiančiais garsiakalbiais, kurie turi nubaidyti paukščius. Tačiau šie – ne tokie kvaili, greitai prisitaiko prie garso. Todėl laikas nuo laiko oro uostas į dangų paleidžia gyvus vanagus, kurie atlieka savo darbą.
Atskiros priežiūros reikia ir privačių lėktuvų teritorijai. DELFI vizito oro uoste metu jame buvo iki dešimt itin mažų lėktuvų, kuriais naudojasi verslininkai, politikai.
