Tyrimo duomenimis, nors 41 proc. Lietuvos mamų yra įsitikinusios, kad jų vaikas gauna subalansuotą mitybą, jam augant mamos ima vis dažniau tuo abejoti. Mamos teigia gerai žinančios, kaip parinkti tinkamiausią maistą nuo vaiko gimimo iki vienerių metų. Tuo metu vaiko valgiaraštis sudaromas atsakingiau, nes tėvai dažnai bendrauja su medikais, laikosi patarimų dėl vaiko raidos ir mitybos. Vaikui sulaukus vienerių, tėvai vaiko mitybai skiria vis mažiau dėmesio, manydami, kad vaikas jau pasiruošęs valgyti suaugusiems įprastą maistą.
„Reikia nepamiršti, kad mažo vaiko skrandis yra penkis kartus mažesnis nei suaugusiojo, bet vienam vaiko kilogramui reikia šešis kartus daugiau maistingųjų medžiagų. Tai reiškia, kad su kiekvienu kąsniu vaikas turi gauti daug daugiau maistingųjų medžiagų, nei suaugusysis. Dėl to būtina atkreipti tėvų ir visuomenės dėmesį į tai, kad vaikams nuo vienerių metų reikalingas subalansuotas valgiaraštis“, – sako vaikų mitybos specialistė, gydytoja, bendrovės „Nutricia Baltics“ atstovė Saulė Umbrasienė.
Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje į 19 proc. mažylių, sulaukusių vienerių metų, valgiaraštį tėvai įtraukia visą šeimai namuose gaminamą maistą. Latvijoje bendrą valgiaraštį vaikams siūlo dar daugiau tėvų – 37 proc., o Estijoje – 27 proc. Tai rodo, kad vaikui sulaukus vienerių metų, tėvai klaidingai galvoja, kad vaikas jau pasiruošęs suaugusio žmogaus valgiaraščiui ir duoda jam makaronų, padažų bei kitų produktų, kuriuose yra per mažai vaikui būtinų maistingųjų medžiagų.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad beveik 60 proc. mažų vaikų organizme trūksta geležies, to priežastis – nesubalansuota kasdienė mityba. Remdamasi šiais duomenimis, gyd. Saulė Umbrasienė pabrėžia: „Jautiena, žuvis, aviena yra svarbus geležies šaltinis. Papildomi geležies šaltiniai galėtų būti pieno gėrimai vienerių metų sulaukusiems vaikams, kur geležies, baltymų ir vitaminų pusiausvyra pritaikyta konkrečiam vaiko amžiui“.
Norint tinkamai subalansuoti vaiko mitybą, pirmiausia patartina palaikyti ryšį su šeimos gydytoju vaikui sulaukus vienerių metų. Be to, šeimos valgiaraštį reikia planuoti taip, kad jis taptų pavyzdžiu vaikams ir vėlesniems jų įpročiams. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad mažo vaiko valgiaraštis skiriasi nuo suaugusiojo, nes skiriasi tiek jo skrandžio dydis, tiek pilnavertei vaiko raidai būtinų maistingųjų medžiagų kiekis.
„Siekiant remti jaunas šeimas ir tinkamai maitinti 1–3 metų vaikus, daugelyje Europos Sąjungos valstybių, skirtingai nuo Baltijos šalių, yra parengtos ir patvirtintos mitybos rekomendacijos, užtikrinančios subalansuotą vaikų valgiaraštį jau nuo vaikystės“, – pasakoja gyd. Saulė Umbrasienė ir pabrėžia tokių rekomendacijų būtinybę ir Baltijos šalyse, siekiant skatinti subalansuotą mažų vaikų mitybą.
