Endometriozė - tai liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys pradeda vešėti už gimdos ribų. Jis aptinkamas užgimdinėje ertmėje, šlapimo pūslėje, kiaušintakiuose, kiaušidėse, tiesioje žarnoje ir netgi plaučiuose. Endometriozės židiniai kiaušidėse suformuoja cistas, kurios prisipildo seno kraujo.
Ryškiausias endometriozės simptomas - ypač stiprūs mėnesinių skausmai, lydimi pykinimo bei rudų išskyrų.
Skausmai kartais nenurimsta ir vargina netgi pasibaigus mėnesinėms. Išplitus endometriozės židiniams po mažąjį dubenį, atsiranda dispareunija. Jaučiamas skausmas lytinių santykių metu.
„Tai yra lėtinė būklė, reikalaujanti nuolatinio simptominio gydymo, dažnai chirurginių intervencijų, sutrikdanti moters gyvenimo kokybę. Atsiradimo priežastys neaiškios. Yra keletas teorijų, tačiau nei viena iš jų iki galo nepaaiškina visų aspektų, susijusių su endometrioze“,- sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja Antonina Markauskienė.
Viena iš teorijų teigia, kad mėnesinių metu endometriumo ląstelės pro kiaušintakį patenka į pilvo ertmę ir čia implantuojasi bei pradeda augti. Kita teorija teigia, kad ligos atsiradimą lemia genetinės priežastys, t.y. paveldimas polinkis sirgti šia liga. Taip pat manoma, kad endometriozė gali būti audinių sklaidos ir vystymosi sutrikimo pasekmė. Yra hipotezė, kad endometriumo ląstelės išplinta krauju.
Ginekologės teigimu, neaišku, kodėl atsiranda toks gimdos gleivinės ląstelių gebėjimas išlikti, augti, formuoti įvairių lokalizacijų ir matmenų židinius, paviršinius ir gilius, su uždegimine reakcija, kurie ir sukelia pagrindinius simptomus – skausmą, kartais nevaisingumą. Patvirtintas genetinis polinkis sirgti endometrioze - rizika sirgti pirmos eilės giminaitėms yra 3-10 kartų didesnė.
Endometriozės išplitimas vertinamas stadijomis, jų yra keturios. Diagnozę dažniausiai patvirtina echoskopija.
Endometriozė dažniau diagnozuojama negimdžiusioms, vėlai ištekėjusioms, vėlai gimdančioms, ribojančioms šeimos dydį, aukštesnio socialinio sluoksnio moterims. Endometriozės riziką padvigubina trumpas mėnesinių ciklas (< 27 d.) ir ilga menstruacijų trukmė (> 7 d.).
Be įprastų diagnozės nustatymo būdų atliekama pilvo ertmės apžiūra laparoskopu. Tiriant ant pilvo organų paviršiaus ieškoma endometriumo salelių, jos yra paimamos ir ištiriamos. Tai padeda ne tik patvirtinti diagnozę, bet ir nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei pasirinkti gydymo taktiką.
Endometriozės supiktybėjimas pasitaiko labai retai. Gydymas taikomas ir chirurginis, ir medikamentinis, dažnai simptominis ir visada ilgalaikis, kadangi endometriozė yra recidyvuojanti liga.
„Kadangi priežastys neaiškios, neaišku, kaip apsisaugoti – gal reikėtų dažniau gimdyti?- samprotauja ginekologė A.Markauskienė. Manoma, kad nėštumas ir gimdymas pristabdo ligos plitimą, tačiau tai nepatvirtinti duomenys.
Jei endometrioze sergama ilgiau nei 10 metų ir nėra arba nebuvo gydoma, tuomet sveikatos sutrikimai būna stipresni ir sunkiau gydomi. Nesigydant didėja nevaisingumo rizika. Be to, plyšus endometriozinei kiaušidės cistai, atsiranda “ūminio pilvo” simptomai, reikalaujantys skubios operacijos.
