Rugpjūčio mėnesio antroje pusėje prasidėjo lašišų ir šlakių migracija iš Baltijos jūros į Kuršių marias, Nemuną. Intensyviausia migracija - rugsėjo antroje pusėje ir spalio mėnesį. Spalio pabaigoje lašišos ir šlakiai atplaukia į nerštavietes Minijos, Neries, Žeimenos, Šventosios upėse. Migracijos ir neršto metu lašišos tampa lengvu grobiu brakonieriams.
Šiuo laikotarpiu jos nesimaitina ir griebia blizgę ar masalą ne norėdamos maitintis, bet bevaikydamos priartėjusias prie lizdo ar slaptavietės kitų rūšių žuvis. Daug žuvų pakliūva į brakonierių pastatytus tinklus. Verta žinoti, kad jūroje lašišų raumenys yra gražios rausvos spalvos, bet migracijos ir neršto metu išbąla ir praranda delikatesinį skonį ir vertę.
Po neršto lašišos ir šlakiai grįžta į jūrą. Lašiša gali išgyventi iki 8-9 metų amžiaus ir dažniausiai išneršia tik 2-3 kartus. Šlakiai, kaip ir lašišos, taip pat neršia tik kelis kartus. Todėl šiuo migracijos ir neršto laikotarpiu skiriamas ypatingas dėmesys siekiant užtikrinti šių žuvų apsaugą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas Akcijos „Lašiša-2012“ priemonių planas. Akcijos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą bei išaiškinti gamtosaugos įstatymų pažeidėjus. Akcijos metu bus organizuojami pastovūs budėjimai prie vandens telkinių kur migruoja ir neršia lašišos bei šlakiai, bus stabdomos ir tikrinamos įtartinos transporto priemonės, per žiniasklaidą informuojama visuomenė apie akcijos rezultatus, nustatytus pažeidėjus. Kauno regiono teritorijoje akcijos metu agentūrai talkins Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė, Kauno policijos komisariato, Kauno žvejų draugijos darbuotojai. Akcijos metu bus fiksuojami pažeidimai ir kitose teisėtvarkos srityse.
Lašišų apsauga
Nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 0,5 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų galų Baltijos jūroje. Žvejams verslininkams šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje prie Šventosios upės žiočių ir mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų draudžiama žvejyba verslinės žvejybos įrankiais.
Primename, kad lašišų neršto apsaugai sustiprinti nuo 2009 metų sugriežtinta mėgėjiškos žvejybos tvarka. Patvirtintas upių sąrašas, kuriuose margųjų upėtakių ir šlakių neršto metu – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. – draudžiama bet kokia žūklė. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos kontroliuojamoje teritorijoje (Minijos, Danės, Akmenos, Veiviržo, Šventosios ir Jūros upėse) tik įsigijus meškeriotojo kortelę, kuri be kitos žuvies suteikia teisę sugauti tik vieną lašišą arba šlakį. Licencija parai kainuoja 10 Lt. Nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. mėgėjiška žūklė leidžiama nemokamą žvejybos teisę turintiems asmenims tik įrankiais ir masalais, kurie nenaudojami plėšriųjų ir lašišinių žuvų žvejybai.
Meškeriotojo kortelę galima įsigyti per ALIS sistemą.
Už žvejybą be meškeriotojo kortelės yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 200 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu, užtraukia baudą nuo 200 Lt iki 700 Lt su šių įrankių bei priemonių konfiskavimu.
Faktai:
Atlantinė lašiša
Atlantinė lašiša, arba lašiša (Salmo salar) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas verpstės formos, iš šonų kiek suplotas. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Kūno šonai su pusmėnulio formos dėmelėmis.
Subręsta 4-5 metų, būdamos 40-45 cm. Neršia spalio – lapkričio mėnesiais gimtųjų upių rėvose, sraunumose. Oranžinius ikrus užkasa nuvalytu žvyru, smulkiu gargždu. Vislumas – iki 40 tūkst. ikrelių. Neršdamos nesimaitina. Po neršto grįžta į jūrą. Per gyvenimą neršia 2-3 iki 4 kartų. 10-15 cm lašišaitės migruoja į jūrą, kur maitinasi bestuburiais, vėžiagyviais, o vėliau ir žuvimis. Užauga iki 1,5 m ir 40 kg.
Suaugusios atlantinės lašišos gyvena jūroje, neršia vandeningose, šaltiniuotose upėse bei upeliuose, kuriuose jaunikliai išbūna 2-3 metus. Nerštui migruoja iš Baltijos jūros į Nemuno baseino šaltavandenes upes.
Paplitusi Šiaurės Atlante ir gretimuose Ledjūrio rajuonuose iki Karos jūros imtinai – Baltijos, Baltosios ir Barenco jūrų baseinuose. Lietuvoje – Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Nemune iki Kauno hidroelektrinės, Nemuno ir Neries intakuose – Minijoje, Veivirže, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Žeimenoje, Šventojoje (pajūrio). Saugomos Bartuvos, Minijos, Šventosios ir Žeimenos ichtiologiniuose draustiniuose. Dirbtinai veisiamos.
Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Šlakis
Šlakis, šlakys arba jūrinis upėtakis (Salmo trutta trutta) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai, upėtakio porūšis.
Labai panaši į lašišą, nuo kurios skiriasi kiek aukštesniu uodegos stiebeliu, arčiau snukio galo esančiomis akimis. Kūno šonuose, virš ir žemiau šoninės linijos yra X ar pusmėnulio formos tamsių dėmių. Lytiškai subrendusio patino kūno šonuose yra dar rausvų dėmelių. Žvynai smulkūs. Pelekai pilki.
Paplitęs Baltijos jūroje. Nerštui migruoja į Nemuno baseino šaltavandenes upes. Jaunikliai iš upių migruoja į jūrą. Nykstanti verslinė žuvis.
