Seimo narių pasiūlymai įvairūs, pradedant prekybininkų antkainių ribojimais, lengvatomis būtiniausiems maisto produktams ir baigiant mažesniu PVM mokesčiu bilietams į cirką ar pramogų parkus, nakvynėms viešbučiuose, vaikų automobilio kėdutėms, taip pat žemėlapiams, rankraštinėms natoms, schemoms, brėžiniams bei daugeliui kitų dalykų.
Siūlo mažesnį PVM maisto produktams, bet su rinkimais nesieja
Seimo nariai socialdemokratai Algirdas Butkevičius ir Bronius Pauža siūlo pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą ir numatyti, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas „būtiniausiems maisto produktams – atšaldytai mėsai, naminių paukščių atšaldytai mėsai, pienui, kurio riebumas ne didesnis kaip 3,5 proc. ir šviežių naminių paukščių kiaušiniams su lukštais“, tačiau šio pasiūlymo su artėjančiais rinkimais nesieja.
„Matote, kas krautuvėse darosi? Kiekvieną dieną viskas brangsta, - dėsto B. Pauža. - Kokie Seimo rinkimai? Mano (analogiškas – aut. past.) pasiūlymas buvo prieš gerus trejus metus dėl mėsos, žuvies, kai PVM buvo padidintas nuo 19 iki 21 proc., dar 2009 m. antroje pusėje, tačiau tada valdantieji atmetė. O dabar yra žymiai aštresnė situacija.“
Didžiąją dalį parlamentarų paruoštų PVM lengvatų pasiūlymų Seimui artimiausiu metu pristatys liberalcentristas Arūnas Valinskas, kuris taip pat teigė, kad su rinkimais parlamentarų pasiūlymai nesusiję.
„Komiteto sprendimas (teikti pasiūlymus – aut. past.) buvo priimtas dar gruodžio 22 d. ir tik dabar, kai mes grįžome prie svarstymų, atsirado dar keli pasiūlymai, kuriuos teikė ne valdantieji“, - sako jis.
Pasak A. Valinsko, siūlymų pateikė mišrios Seimo narių grupės narė Agnė Zuokienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Saulius Stoma, tvarkietis Petras Gražulis, liberalcentristas Dainius Budrys ir kiti.
Darbdaviai pasipiktinę
Verslo darbdavių konfederacijos piktinasi, kad politikai, prieš teikdami pasiūlymus su jais nepasikonsultavo, todėl tokias idėjas vertina kaip būdą atkreipti rinkėjų dėmesį.
„Eilinį kartą mes derinimo su politikais neturėjome. Pastaruoju metu, prieš rinkimus, tas derinimas nevyksta ir tai mes vertiname kaip Seimo politinių jėgų politines kampanijas, - mano Lietuvos verslo konfederacijos “ICC Lietuva” generalinis direktorius Algimantas Akstinas. - Įvykus politinei krizei partijų koalicijoje, vėl Seimas kadencijos pabaigoje pradeda skalbti savo marškinius, o mes neturime normalaus dialogo tiek dėl atsinaujinančių energetikos šaltinių, tiek dėl atominės ir kitų statybos klausimų - nežinome, ar jie bus pradėti svarstyti, ar ne.“
Be to, A. Akstinas PVM lengvatas skirtingų sričių verslui vadina Pandoros skrynia – esą taip kiekvienas skatinamas įrodinėti vykdomo verslo problematiką ir iškreipiama konkurencija.
„Kai pradedamos įteisinti lengvatos ir išimtys, kiekvienas nori įrodyti savo tiesą ir išimtinumą - tam nebus galo. Sukuriama tokia erdve, kur visi eina ir prašo išmaldos, todėl ir turi būti nustatytas optimalus PVM dydis, kad jis nebūtų didžiausias regione, bet dėl to nebūtų ir jokių išimčių“, - mano darbdavius vienijančios organizacijos atstovas.
Esą taikant lengvatas, kai kurių sričių verslininkams užtikrinamas pajamų ir pelno augimas, o biudžetas iš pagrindinio šaltinio - PVM - gauna mažiau pajamų.
„Jeigu iniciatorius būtų atsiuntęs užklausimų į verslo organizacijas, aš tokius siūlymus vertinčiau rimtai, o kadangi su mumis nebuvo diskutuojama, abejoju, ar tokie pasiūlymai subrendę - tai gali būti tik politiniai žingsniai“, - daro išvadą Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Pasak jo, verslininkai jau kurį laiką kalbą, kad reikia daugiau dėmesio skatinant nacionalinio verslo kūrimąsi, nes importo dalis yra labai didelė, tačiau lieka neišgirsti.
Siūlo grįžti prie antkainių prekybininkams ribojimo
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime atstovai Valentinas Mazuronis ir Almantas Petkus siūlo grįžti prie antkainių ribojimo prekybininkams politikos ir Kainų įstatyme numatyti, kad įmonės, prekiaujančios maisto produktais, vidaus rinkos didmeninėje prekyboje negali nustatyti didesnio prekybinio antkainio nei 25 proc. nuo iš gamintojo įsigyto produkto kainos, o mažmeninėje prekyboje - didesnio nei 50 proc. antkainio.
„Tais atvejais, kai mažmenininkas perka iš didmenininko, prekybinis antkainis negali viršyti 25 proc.“, - dėstoma įstatymo pakeitimo pasiūlyme.
Be to, jeigu rinkos kainų augimas gali sukelti ekonomikos funkcionavimo sutrikimus, kurie pažeidžia ūkio ir gyventojų interesus, pagal siūlomus pakeitimus, Vyriausybė galėtų neribotai „sustabdyti arba apriboti rinkos kainų ir tarifų didėjimą“. Dabar įstatyme numatytas maksimalus tokio ribojimo terminas – 6 mėnesiai, o prekybininkų antkainiai nereguliuojami.
„Ar rinkimai bus už keturių metų, ar už šešių mėnesių, politikų kiekvienas žingsnis ir kiekvienas pasiūlymas būna politinis. Taip ir turi būti, čia viskas normalu. Bet priežastis, kodėl mes šitą politinį siūlymą padarėme dabar, yra pastarųjų savaičių ar mėnesių visiškai nestabdomas ir nekontroliuojamas maisto prekių kainų kilimas“, - sako V. Mazuronis.
2009 m. kovą prezidentas Valdas Adamkus grąžino Seimui pakartotinai svarstyti analogiškus Kainų įstatymo pakeitimus ir papildymus. Lietuvos vadovas tuomet teigė, kad tokie pakeitimai labiausiai paveiktų smulkaus ir vidutinio verslo įmones, sudarytų prielaidas atsirasti tam tikrų prekių deficitui, sumenkintų Lietuvos, kaip rinkos ekonomikos valstybės, autoritetą, neskatintų užsienio investuotojų toliau investuoti ir sukeltų kitų neigiamų padarinių.
Tačiau pasak įstatymo pakeitimų iniciatorių, nuo 2009 m. daug kas pasikeitė – Lietuvoje jau reguliuojami antkainiai vaistams ir tai atnešė naudos vartotojams, o dabartinės siūlomos maksimalios antkainių ribos prekybininkams yra žymiai didesnės nei pristatytos prieš trejus metus.