Avariją patyrusių reaktorių zonoje padėtis „iki šiol išlieka sunki“, teigia Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministras Banris Kaieda.
Baltų dūmų ir garo stulpai vėl pakilo virš antro ir trečio „Fukušimos-1“ atominės jėgainės energijos blokų.
Kaip nustatė specialistai, antrasis blokas į atmosferą išmetė vandens garus, kurie susidarė jūros vandenį pilant ant elektrinės jos reaktoriams ataušinti. Apie tai spaudos konferencijoje Tokijuje paskelbė Japonijos gynybos ministras Tosimis Kitadzava.
Jo teigimu, iš trečiojo reaktoriaus garai kilo dėl trumpalaiko vadens išgaravimo pastato viduje, kur iki šiol išlieka aukšta temperatūra.
Jūros vandenyje rasta radioaktyviųjų medžiagų
Jūros vandenyje šalia 1-osios Fukušimos atominės jėgainės rasta radioaktyviųjų medžiagų, kur jos tikriausiai pasklido su lietumi ir jėgainės aušinimui naudojamu jūros vandeniu, praneša televizijos kompanija NHK.
Remiantis energetikos bendrove "TEPCO" pranešama, kad radioaktyviųjų medžiagų rasta vandens mėginiuose, paimtuose už 100 metrų nuo jėgainės kovo 21 dieną po pietų.
"Vandenyje nustatytas padidėjęs radioaktyviųjų medžiagų kiekis. Jodo 131 buvo 126,7 kartų daugiau nei norma, cezio 134 - 24,8 kartų, cezio 137 - 16,5 kartų. Kobalto 58 buvo mažiau nei leistina riba", - praneša NHK.
Tačiau TEPCO pabrėžė, kad ši tarša dar nekelia didelio pavojaus žmonių sveikatai.
"(Šį vandenį) reikėtų gerti ištisus metus, kad sukauptumėte vieno milisiverto" apšvitos dozę, sakė vienas TEPCO pareigūnas. Dėl gamtinio radiacijos fono, kurį lemia ore ir grunte esančios natūralios radioaktyvios medžiagos, žmonės paprastai per metus patiria 1-10 milisivertų apšvitą.
Vėl drebėjo žemė
Negana to, Rusijos mokslų akademijos Geofizikos tarnyba paskelbė, kad Japonijos pagrindinės salos Honsiu rytinėje pakrantėje šiąnakt vėl įvyko trys žemės drebėjimai nuo 5 iki 5,2 balų pagal Richterio skalę.
Tarnybos duomenimis, žemės drebėjimų epicentrai buvo Ramiajame vandenyne apie 100-200 kilometrų atstumu nuo kranto. Žemės plutos judėjimai užfiksuoti 33 kilometrų gylyje po vandenyno dugnu.
Šiaurės rytinė Honšiu pakrantė buvo nusiaubta kovo 11 dieną, kuomet čia įvyko 9 balų stiprumo žemės drebėjimas.
Per 10 dienų po šios katastrofos buvo užregistruota apie 500 pakartotinų silpnesnių žemės drebėjimų, kurių stiprumas nesiekė 6 balų.