Tačiau tiek komitetas, tiek Teisingumo ministerija neprieštaravo, kad baptistams būtų suteiktas valstybės pripažinimas.
Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas tradicinėmis pripažįsta devynias religines bendruomenes: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Kitos - netradicinės - religinės bendrijos Seimo sprendimu gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jei jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
Gegužės mėnesį pateikdamas Seimui nutarimo projektą, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Gediminas Dalinkevičius teigė, jog "nėra duomenų, kad Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos mokymas ir apeigos prieštarautų įstatymams ir dorai".