Deputatų rūmų debatuose kalbėję visų šešių politinių frakcijų atstovai pabrėžė ES plėtros istorinę reikšmę, jos svarbą Europos demokratijai, politiniam stabilumui, saugumui ir taikai, dabartinių ES narių moralinę pareigą likusiai Europai, svarstė atsiversiančias naujas
ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybes. URM teigimu, kai kurie deputatai taip pat vylėsi, kad ES plėtra neapsiribos vien ekonominių problemų sprendimu, kad nebus užmirštos ekologinės ir socialinės problemos.
Daug dėmesio diskusijose susilaukė dvejų metų pereinamojo laikotarpio laisvam darbo jėgos iš naujųjų šalių narių judėjimui, kurį žada taikyti Liuksemburgas, aptarimas.
Valdančiosios Socialinių krikščionių partijos deputatas Claudeas Wiseleris kalbėjo ne tik apie visas stojančiąsias šalis, bet ir atskirai apie tris iš jų - Lietuvą, Slovėniją ir Kiprą.
Politikas užsiminė apie ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją, buvusią Lietuvos ir Lenkijos valstybę, Lietuvos valstybės atstatymą 1918 metais ir nepriklausomybę tarpukariu, apie 1990 metų išsilaisvinimo įvykius, pabrėžė, kad Lietuvos laisvė 1991 metų sausį pareikalavo jos gynėjų aukų.
Posėdyje kalbėjo ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministrė Lydie Polfer, kuri atkreipė dėmesį į istorinę pernai balandžio 16 dieną Atėnuose pasirašytos sutarties ratifikacijos reikšmę, pabrėžė didžiules stojančiųjų šalių paruošimo narystei ES pastangas ir dabartinių narių atsakomybę bei solidarumą padedant kelti naujųjų valstybių gyventojų gerovę.
Tuo tarpu Nyderlandų pirmieji rūmai - Senatas - ES plėtros sutarčiai pritarė bendru sutarimu ir taip užbaigė jos ratifikavimo procedūrą šalies parlamente. Antrieji parlamento rūmai pritarimą pareiškė dar pernai lapkritį.
Ratifikavimo įstatymas įsigalios, kuomet jį pasirašys Nyderlandų karalienė ir bus oficialiai paskelbtas sutarčių žurnale. Per posėdį Graikijos parlamente daug dėmesio skirta ES plėtros reikšmei Kipro, Europos ir helenizmo istorijai. Ratifikavimo įstatymas priimtas sudedant frakcijų balsus.
Gegužės 1-ąją dabartinis 15-os valstybių blokas turėtų pasipildyti dešimčia naujų narių: Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Lietuva, Latvija, Estija, Kipru ir Malta.
Iš dabartinių ES narių plėtros sutartį jau ratifikavo Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Austrijos, Portugalijos, Švedijos ir Italijos parlamentai.