Užsienio reikalų ministrė Sandra Kalnietė savo ruožtu pažymėjo, kad Latvijos ir Vokietijos bei Prancūzijos nuomonės dėl Irako nuginklavimo metodų skiriasi dėl skirtingos šių valstybių istorijos. "Šiose Vakarų Europos šalyse karas baigėsi dar 1945 metais, o mums karas baigėsi tik prieš aštuonerius metus", - sakė ji.
Tačiau, patikslino ministrė, visos NATO šalys vieningai sutinka, kad Iraką būtina nuginkluoti, skiriasi tik nuomonės dėl nuginklavimo metodų. "Nė viena valstybė, įskaitant Latviją, nenori karo Irake, - nori jį nuginkluoti. Diplomatinėmis priemonėmis to padaryti dabar jau neįmanoma", - sakė ministrė.
G.V.Kristovskis pranešė, kad apsvarsčiusi Latvijos poziciją Irako klausimu, Gynybos ministerija įvertino realios pagalbos JAV planuojamai karinei akcijai galimybes. Tokią galimybę aptarė ir Nacionalinio saugumo taryba, bet realios pagalbos formą bus galima svarstyti tik tada, kai tokiai pagalbai pritars parlamentas.
"Mes suvokiame, kokią patirtį turime šiais klausimais, ir galvojame, kaip ją panaudoti dabartinėmis sąlygomis", - sakė G.V.Kristovskis.
Abu ministrai atmetė opozicijos priekaištus, esą jie išreiškė Latvijos paramą karinei intervencijai į Iraką be parlamento sutikimo. G.V.Kristovskis sakė, kad "mes nepažeidėme jokių įgaliojimų, juk tam ir buvo įkurta tokia vykdomosios valdžios institucija, kuri galėtų greitai reaguoti tokiomis aplinkybėmis".