Per šias rudens atostogas mūsų „Saulės“ privačios gimnazijos pedagogų komanda lankėmės ir mokėmės vienoje geriausių Estijos mokyklų Taline – Reaalkool. Ši mokykla turi šimtametę istoriją ir garsėja labai aukšta darbo kultūra, tradicijomis bei puikiais mokinių pasiekimais. Į šios mokyklos nuomonę įsiklauso ne tik Estijos švietimo ministerija, bet ir Estijos parlamentas bei Vyriausybė. Kaip jie pasiekė tokių rezultatų?
Reaalkool yra ilgoji gimnazija (joje mokosi vaikai nuo 1 klasės iki mokyklos baigimo). Į pirmą klasę šioje mokykloje kiekvienais metais priimami 56 mokiniai, bet pageidaujančių joje mokytis sąrašas yra tikrai įspūdingo ilgio – jame kasmet apie 600 pirmokų. Jaunesnėse klasėse mokosi po 28 mokinius, vyresnėse – po 35–38. Jei įstojai ir mokaisi šioje mokykloje, dar nereiškia, kad ją ir pabaigsi – viskas priklauso nuo paties mokinio ir šeimos pastangų. Po 8 kl. laikomas matematikos egzaminas žodžiu ir raštu. Po 9 kl. laikomi 3 nacionaliniai egzaminai: matematika, gimtoji kalba ir vienas egzaminas pasirinktinai. Jei mokinys egzaminų metu neparodo nustatyto lygio žinių, jis nebeturi galimybės toliau mokytis dešimtoje klasėje.
Vyresnėse klasėse čia mokosi po 35–38 mokinius. Sakysite, mokytojui labai sunku? Tokio dydžio klasėje negali būti kokybės? Matyt, gali. Japonai, estai ir kiti įrodė, kad gali. Bet tik tokiu atveju, kai už rezultatą atsakingas pats mokinys, kai jis negali nesimokyti ir toliau vegetuoti iki mokyklos baigimo. Tie mokiniai, kurie turi mažiau motyvacijos ar gabumų, kurie neįdeda darbo siekdami mokslo rezultatų, turi alternatyvią galimybę savo tikslų siekti profesiniame ugdyme ir mokytis pagal savo galimybes, o ne ten, kur jam ar jo tėvams norisi.
Estijos mokytojai ištisai netikrina mokinių darbų, netestuoja jų žinių kas savaitę. Jie tikrai to negalėtų padaryti, turėdami klasėje 38 mokinius. Mokytojo darbui su pasiruošimu numatoma 55–60 val., į rankas estų mokytojai gauna 1165–1749 eurų.
Rezultato siekis ir mokymasis pagrįsti įsivertinimu, savianalize, savo ir draugų darbų analizavimu, klaidų, silpniausių vietų supratimu ir nuosekliomis pastangomis siekiant gerinti individualius pasiekimus. Testai įvertinimui rašomi tik pabaigus mokytis visą temą, maždaug kas 6–7 savaites. Pažymių mokiniai gauna nedaug. Jiems savaime suprantama, kad jie neprivalo nuolat atsiskaitinėti ir būti vertinami tam, kad sistemingai mokytųsi. Mokymasis ir rezultatas yra jų pačių ir šeimos interesas. Nededi pakankamai pastangų – ką padarysi, teks rinktis kitą mokyklą, kur žemesnis lygis ir mažesni reikalavimai. Tėvai yra visuomet mokyklos ir mokytojų pusėje, nes jų tikslas yra bendras. Mokinių verkšlenimai namuose niekada neduoda pagrindo kvestionuoti mokytojo ar mokyklos sprendimų.
Kalbinti mokiniai pabrėžė kasdieninio darbo intensyvumą, nes pamokoje išgirdę mokytojo komentarus, išanalizavę savo darbus, namuose turi nemažai dirbti, kad pašalintų įvardintus trūkumus. Dėl mokyklos veiklos organizavimo ypatumų mokiniai kartais užsibūna mokykloje iki 21 val. Pavyzdžiui, tada, kai vyksta žodinės įskaitos. Ir tai savaime suprantama, nes mokykla nenori aukoti kitų pamokų laiko, todėl tai daro joms pasibaigus. Jei šeimai atrodo, kad kažkas netinka, belieka keisti įstaigą, bet dažniausiai tokių atvejų nebūna.
Šioje Estijos mokykloje apie 1000 mokinių, bet kartą per metus su kiekviena šeima vyksta individualūs susitikimai. Auklėtojas tokiame susitikime diskutuoja su mokiniu, o tėvai diskusiją tik stebi ir negali joje dalyvauti. Pasibaigus mokytojo ir mokinio pokalbiui tėvai užduoda jiems iškilusius klausimus ir gauna auklėtojo atsakymus. Nevyksta diskusija apie tėvų pageidavimus, pateikiami tik atsakymai į klausimus.
Mokytojai remia mokinių pastangas, labai didelį dėmesį skiria mokinio mokymui, kaip analizuoti ir įsivertinti savo veiklą, kaip toliau siekti išsikeltų tikslų. Šiai sistemai susikurti ir bendruomenės palaikymui užsitikrinti šiai Estijos mokyklai prireikė 10 metų.
Mūsų dėmesį atkreipė ir išoriniai dalykai – elgesys, bendra kultūra, apranga. Pavyzdžiui, atėję į mokyklą, visi mokiniai persiauna avalynę. Mokykloje uždrausta naudotis telefonais ne mokymo tikslais ir tai realiai veikia, o ne vien taip kalbama. Taip pat į mokyklą negalima užsisakyti greitojo maisto, maitinasi vaikai tik mokyklos valgykloje, kur kasdien patiekiamas tik vienas patiekalas, sriuba, daržovės, gėrimas. Maisto kompleksas kasdien keičiasi, bet variantas yra tik vienas. Beje, mokiniai Estijos mokyklose maitinami nemokamai.
Mokykloje nuolat pabrėžiama, kad priklausymas šiai bendruomenei turėtų kelti pasididžiavimą.
Todėl daug dėmesio skiriama simboliams, tradicijoms. Kiekviena laida gauna mokyklos ženklą su laidos numeriu ir žiedą su mokyklos monograma. Alumnai šį žiedą noriai nešioja, kaip ženklą, kad jie baigė ypatingą mokyklą. Mokykloje dirba ne vienas buvęs mokinys.
Išvykstant gimnazijos direktorė pasakė, kad Estijoje mokykla turi teisę patarti, kaip kurti pažangią ir stiprią valstybę. Panašu, kad tai ir vyksta. Nes mūsų gimnazijos komandai Estijos parlamente buvo skirta 1,5 val. Ir tai buvo laikas nuo 18 iki 20 val. Tiek laiko su mumis kalbėjosi Estijos parlamento narys. Pagalvokime, ar taip galėtų būti Lietuvoje?
Sugrįžtant į lietuvišką realybę, turėtume, matyt, nustoti ieškoti stebuklų ir kopijuoti vis kitos šalies patirtį, nieko nedaryti atmestinai, viską atlikti iki galo. Mokykla turi ugdyti ne tik vaikus, mokykla turi ugdyti visuomenę. Švietimas yra ta sritis, kuri visose šalyse stipri idealizmu, o to mūsų švietimo sistemoje likę nebe daug... Estams pavyko pakeisti švietimo ir mokslo prestižą. Visuomenė supranta, kad pirmiausia mokinys ir šeima atsakingi ne tik prieš save, bet ir prieš valstybę. Kai mes Lietuvoje tą padarysime, tada bus galima laukti rezultatų.
Komentarą parengė Irena Baranauskienė, „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė
