Apie šias iniciatyvas ir ko jomis siekiama kalbamės su jų sumanytoju Simonu Urbonu.
– Per savo gyvenimą buvau išsikėlęs daugybę iššūkių, eksperimentų, kuriuos atlikinėjau, ieškodamas atsakymų apie žmogaus galimybes rinktis, kaip jis pats nori gyventi. Iššūkiai man padėjo suprasti ir atsistoti į sąmoningo gyvenimo/vartojimo vėžes, o svarbiausia, jie padėjo ir daugybei žmonių, kurie ėjo eksperimentų keliais kartu su manimi.
Tikriausiai daugelis sutiksite, kad mūsų rytojus priklausys nuo to, kokie žmonės išaugs iš sėdinčių smėlio dėžėse. Ar kada pagalvojote, kad vaikas turi mažai galimybių rinktis, ką jis valgo, ką deda į save ir kokius vartojimo įpročius formuojasi? Už mažus vaikus atsakinga jų aplinka, o tai – tėvai, seneliai ir, žinoma, darželis su mokykla. Mažieji neturi patirties, neturi supratimo, žinių, jie ir jų įpročiai formuojami mūsų visų, esančių aplink juos, dėka. O kaip mes galime būti geraisiais pavyzdžiais, kai daugelis iš mūsų net nesusitvarkome su savo prastais įpročiais valgyti bet ką? Dėl šio supratimo ir 30 metų nekintančios vaikų maitinimosi sistemos man ir gimė šis projektas „Vaikas ne Šiukšlių Dėžė“.
– Iniciatyvos pavadinimas gana griežtas. Kas po juo slepiasi?
– Per šį socialinį eksperimentą 100 dienų tapau vaiku. Vaiku, kuris gali sąmoningai vertinti, ką valgo, ką deda į save, ką jam tai duoda ir žinoma, kiek tai jam naudinga. Viso projekto metu valgiau tai, ką vaikai valgo darželiuose, ligoninėse, restoranuose, kavinėse ir žinoma, namuose. Kartu su tūkstančiais palaikančių tėvų, su dietologų, technologų ir dietistų komanda ieškojome sprendimų, atsakymų, ką daryti, kad rytdienos lapą verstume suprasdami, kokias pasekmes gali sukelti atsainus požiūris į tai, ką valgome ir svarbiausia, ką duodame savo vaikams. Juk nei vienas tėtis, mama, nei viena auklėtoja ar mokytoja nenori kenkti vaikams, bet realybė, deja, kitokia. Mes kenkiame, nes šiame greito vartojimo pasaulyje apie priežastis ir pasekmes, nuo kurių priklausys ateitis, galvoti tiesiog neturime laiko. Ar kada pagalvojote, o kodėl vaikui iš viso reikia valgyti? Tai buvo vienos sunkiausių 100 dienų mano gyvenime, bet rezultatai ir tikrasis situacijos vaizdas neleidžia sustoti.
– Kokia pagrindinė šios iniciatyvos žinutė tėvams?
– Suprasdamas, kad niekas kitas, tik tėvai gali pakeisti nusistovėjusią situaciją, tikiuosi, kad šis projektas tik pradžia, o kiekvienas naujas rytas nušvis su vis daugiau sąmoningų, galvojančių ir besirūpinančių savo vaikais tėvų – Super tėvų. Tad, kaip aš sakau, „Super tėvai“ – tai tėvai, kuriems rūpi vaikai. Nes kiekvienas mažas vaikas turi savo super herojus ir dažniausiai jais būna tėvai. Tad mūsų tikslas tai įrodyti ir kuo ilgiau išlikti tais, kuriais vaikai žavisi, tiki ir nori atkartoti. O jei norime, kad atkartotų teisingai, turime ir elgtis teisingai, tad čia tikrai toli nuo „Super mamyčių“ projekto, nors skamba ir panašiai.
– Ką paprastas tėtis ar mama gali pakeisti esamoje situacijoje? Galbūt yra kažkokie konkretūs žingsniai, ką jie gali daryti?
– Paprastas tėtis ir mama gali pakeisti viską, kaip keičiu aš. Tiesiog reikia noro ir pastangų. Tad patarimas – jei nežinote, ką daryti, bet matote, kad daryti reikia, rašykite tiesiai man Facebooke arba info@supertevai.lt. Manau, rasime sprendimo būdą. Mes tam ir esame, kad keistume dalykus, ir kad keistis būtų lengviau.
Visi mokame vienodus mokesčius, tačiau atrodo, kad kai kuriuose valstybiniuose darželiuose vaikai maitinami praėjusio šimtmečio darželių nesubalansuotu maistu. Taip nevyktų, jei žmonės kalbėtų ir nebijotų reikalauti pokyčių.
– Kadangi kalbate apie sveikos gyvensenos ir mitybos principus, gal galėtumėte juos išvardinti?
– Kalbant apie sveikos mitybos principus, tai tikrai nereikia eiti į kraštutinumus. Svarbiausia valgyti saikingai, gana dažnai ir įvairiai. Vaikams reikia valgyti penkis kartus per dieną, nepakenktų ir tėvams sekti vaikų pavyzdžiu. Maistas turi būti įvairus, atitinkantis „sveikos mitybos lėkštės“ principus – kasdien turime gauti gerųjų angliavandenių, baltymų, valgyti daug daržovių ir vaisių, pieno produktų. Ne mažiau svarbu klausyti savo organizmo, vengti pridėtinio cukraus, transriebalų, nevartoti daug sočiųjų riebalų, greitųjų angliavandenių, perdirbto maisto, turinčio įvairiausių dažiklių, saldiklių, konservantų. Idealiausia rinktis kokybiškas žaliavas (maisto produktus) ir gamintis patiems, neperkepant, neperverdant, kad visos maistinės medžiagos išliktų ir jų gautume su maistu. Ką valgysime mes, tą valgys ir mūsų vaikai, todėl formuokime teisingus valgymo įpročius nuo mažens.
Šia ir daugeliu kitų aktualių temų diskutuoti kviečia rugsėjo 7–8 dienomis Birštone vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“. Tai – jau antrasis visuomeniškų piliečių, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikos atstovų susitikimas, kurio dalyvių šiemet lauks 80 skirtingų diskusijų ir renginių, daugiau nei 60 valandų kokybiškų debatų, 200 įkvepiančių pranešėjų.
Festivalyje kuriama atvira diskusijų erdve ir neformalia atmosfera siekiama į pokalbius ir debatus įtraukti kiekvieną dalyvį ir taip prisidėti prie demokratiškos bei pažangios visuomenės kūrimo, ugdyti diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją kitai nuomonei. Nemokamą ir visiems atvirą renginį inicijuoja viešoji įstaiga „Visos idėjos“, organizuoja Britų taryba, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, bankas „Swedbank“ ir Birštono savivaldybė.