Išduoda pasikeitusi elgsena
Apie nuovargį byloja pakitusi kasdienė vaikų elgsena, rašoma pranešime spaudai. Anksčiau maloni veikla nebeteikia džiaugsmo, pakinta vaiko poreikiai. Pervargęs vaikas dažniau skundžiasi įprasta kasdiene veikla ir praranda motyvaciją ją atlikti. Kartais pakinta mažųjų bendravimas – šnekūs vaikai tampa uždari, o tyleniai ima neįprastai daug kalbėti ar net tampa ypač aktyvūs.
„Pervargusius vaikus išduoda apatija, mieguistumas, kartais – apetito stoka. Dažnai sutrinka jų miego režimas – jiems sunku užmigti, o ryte jie jaučiasi nepailsėję, yra dirglesni ir irzlesni. Kai kurie pervargę vaikai paradoksaliai gali net tapti aktyvesni nei iki tol. Tėvai ar mokytojai, pastebėję tokius pokyčius, turėtų atkreipti dėmesį ir ieškoti sprendimo“, – sako „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė Kaune Rūta Kuodienė.
Jei šie simptomai ignoruojami, nuovargis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Nepašalinus pervargimą lemiančių priežasčių, ilgainiui atsiranda ligos ar organizmo išsekimas, vaikus gali kamuoti nemalonūs fiziniai ir psichologiniai pojūčiai. Vaikas tampa atsparus bet kokiai motyvacijai, tad vėliau bus sunku ugdyti stiprią ir savimi pasitikinčią jauną asmenybę.
Lemia ir laiko persukimas
Nors dėl įvairių priežasčių pervargimas gali kamuoti visais metų laikais, pavasarį jis kur kas dažnesnis. Jį lemia ir gyvenimo būdas, ir objektyvios priežastys – po žiemos vaikams trūksta vitaminų, aplink siautėja virusai ir kyla užkrečiamųjų ligų epidemijos. Prie nuovargio prisideda natūralios šviesos bei šilumos stygius, ypač jautriai vaikai reaguoja ir į pavasarinį laiko persukimą.
„Šiandien vaikus, skirtingai nei ankstesnes kartas, vargina ir labai dinamiška aplinka. Viskas aplink juda ir kinta, o su dideliu informacijos kiekiu susiduriantis vaikas turi papildomai ir labai skirtingos bei įvairiapusiškos veiklos. Tad priežasčių pavargti šiandien tikrai netrūksta“, – sako psichologė ir „Šviesos“ knygų tėvams autorė Asta Blandė.
Ji pabrėžia, kad, skirtingai nei suaugusieji, mažieji patys sunkiai atpažįsta ir įvardija nuovargio priežastis, tad ir pašalinti jas laiku sekasi sunkiau.
Dėl ligų epidemijos mokyklose skelbiamas karantinas taip pat nereiškia, kad vaikai atgaus jėgas. Dažniausiai nutinka priešingai – sutrinka vaiko dienos režimas ir rutina, o pasibaigus „atostogoms“ ne tik tenka kibti į mokslus, bet ir kompensuoti prarastą mokymosi laiką.
Būreliai neatstoja auklės
Specialistės pastebi, kad popamokinė veikla gali padėti įveikti nuovargį, tačiau dar dažniau ji tampa jo priežastimi. Tėvai neretai mano, kad būreliai ar kita užklasinė veikla atstoja auklės paslaugas – jie padeda užimti vaiką iki darbo dienos pabaigos. Tačiau toks požiūris – ydingas.
„Būreliai pirmiausia skirti platesniam asmenybės ir papildomų gebėjimų ugdymui, o ne vaiko saugojimo funkcijai atlikti. Aktyvumas pagirtinas, tačiau jei vaikas lankys penkis skirtingus būrelius per savaitę, neabejotinai mokslo metų antroje pusėje pervargs. Tokiu atveju, vertingiau būtų tiesiog daugiau laiko skirti papildomam ugdymui namuose ir, jei yra galimybė – drauge atlikti įvairius galvosūkius. Tai neleis pervargimui atimti smalsumo ir pažinimo džiaugsmo“, – teigia A.Blandė.
Būrelių skaičius priklauso ir nuo veiklos juose aktyvumo, ir nuo jų pobūdžio. Geriausia, jei vaiko užklasinė veikla suderina tarpusavyje loginio mąstymo lavinimą, meninę veiklą ir fizinį aktyvumą, o po jos, žinoma, lieka pakankamai laiko poilsiui ir miegui.
Sprendimas – kokybiškas miegas ir rutina
Pervargimo išvengti padeda pastovi dienotvarkė. Svarbiausia joje ne pamokos ar būreliai, bet miegas – jo vaikams reikia bent apie 10 valandų per parą. Bent pusantros valandos prieš miegą reikėtų nesinaudoti išmaniosiomis technologijomis – priešingu atveju, nakties poilsis nebus kokybiškas.
„Vaikams reikia sudaryti suprantamą kasdienės veiklos planą, kuriame užtenka laiko ir mokslams, ir valgiui, ir žaidimams. Tai ugdo laiko pojūtį ir gebėjimą jį planuoti. Vaikams turi užtekti laiko iki vakaro paruošti namų darbus ir galimybių užsiimti malonia veikla“, – sako R.Kuodienė.
A.Blandė pataria atėjus pavasariui daugiau laiko praleisti lauke, o mitybai rinktis subalansuotą ir sveiką maistą. Jei dėl nuovargio suprastėjo mokymosi rezultatai, reikia ne bausmės, bet supratimo. „Nereikėtų menkinti mokinio pasiekimų, ypač jei pastebite nuovargio požymių. Labiau reikėtų vertinti mokymosi procesą, ieškoti būdų suderinti poilsį su žiniomis ir išnaudoti papildomo mokymosi galimybes – tam ypač tinka smagiosios edukacijos priemonės, kuriose ugdymas pateikiamas įtraukiančia žaidimo ar galvosūkio forma“, – sako ji.
Tėvų vaidmuo – patariamasis
Jei vaikas jaučiasi pavargęs, R.Kuodienė pabrėžia, kad jis pats geriausiai parodys kokio poilsio jam reikia: „Vaikams pailsėti padeda laisvas, nevaržomas žaidimas – tegul jie nuobodžiauja ir patys susigalvoja įtraukiančią veiklą. Tai gali būti žaidimas vonioje, dėlionė ar piešimas. Jei vaikas nori, galima išeiti pasivaikščioti gryname ore, jame pritaikyti edukacinius eksperimentus“.
Vis dėlto laisvi žaidimai nėra neribotas televizoriaus žiūrėjimas ar kompiuteriniai žaidimai. Tokia veikla išvargina dar labiau, todėl poilsio akimirkas verčiau išnaudoti bendravimui, kelionėms, tyrinėjimui ar judėjimui.
„Skubantys ir pavargę tėvai ne visada pastebi, kad atžaloms būtinas poilsis. Suaugusieji lengviau planuoja darbo ir poilsio režimą, o vaikas dažnai yra priklausomas nuo mūsų. Tėvai turėtų su mažaisiais bendrauti, domėtis jų savijauta ir pastebėti pokyčius. Jei tokių yra ir nežinote, kaip juos įveikti, nebijokite pasitarti su specialistais“, – sako A.Blandė.
