Visi šeimos nariai turi turėti savo išvykimo krepšį
„Žmonės linkę manyti, kad išvykimo krepšys yra tik standartinė kuprinė. Tikrai gali būti ir kitokių variantų: tai gali būti ir storesnės plastmasės išvykimo dėžė, kurią, jei tektų išvykti automobiliu, patogiai į jį įsidėtumėte. Žinoma, yra tikimybė, kad tokiu būdu išvykti nepavyks, tada praverstų tik standartinis išvykimo krepšys“, – sako P. Rinkevičius.
Pasak specialisto, išvykimo krepšį reikėtų rinktis ne kamufliažinį, o ryškios spalvos, kad bet kas jus atskirtų kaip civilį.
P. Rinkevičius sako, kad šeimoje turi būti paruoštas ne vienas išvykimo krepšys ir labai svarbu, kad svoris juose būtų paskirstytas ir nenutiktų taip, jog viską tempia vienas žmogus.
Išvykimo krepšį turi turėti ir suaugusysis, ir vaikas. Suaugusiajam skirtas standartinis išvykimo krepšys sveria apie 30 kg, tačiau pridėjus reikiamą kiekį vandens jis gali pasunkėti. Nuotraukose matomas vaikiškas išvykimo krepšys yra skirtas vaikui iki 10 metų, jis sveria iki 5 kg. Vaikiškame krepšyje, pasak pašnekovo, turėtų atsirasti vaiko daiktai: apatiniai, dantų šepetėlis, knygutė, žaisliukai, drabužiai, aktualūs tai dienai, puslitris vandens.
„Aišku, vaikas vaikui nelygus. Jei jam – 15 metų, tikrai gali nešti ir daugiau kaip 5 kg sveriantį krepšį“, – priduria specialistas.
Daiktai, kurie privalo atsidurti išvykimo krepšyje
P. Rinkevičius vardija, ką būtina krauti į išvykimo krepšį ir paaiškina, kodėl tam tikri daiktai – ypač būtini.
Drabužiai. „Kalbant apie drabužius, kaip keičiantis sezonams keičiamos padangos, taip reikėtų peržiūrėti ir krepšyje esančius drabužius. Baigėsi žiema, išimti šiltus, įdėti skirtus šiltajam sezonui. Tačiau dalį šiltų drabužių (šiltas kojines, kepurę, pirštines, megztinį, striukę) būtina pasilikti, nes ne visos vasaros pas mus būna šiltos ir nežinia, kur gali prisireikti nakvoti. O jei organizmui bus šalta, neberūpės visa kita.“
Avalynė. „Į išvykimo krepšį dedamės ir batus, bet tik tuos, kurie yra išbandyti, pranešioti, kad nepritrintų pūslių. Taip pat svarbu turėti šlepetes, jei atsidurtumėte kolektyvinės apsaugos statinyje ar priedangoje. Kolektyvinės apsaugos statinyje tikrai praleistumėte ne valandą, gali būti ir savaitė, ir daugiau. Būti visą laiką su batais, kai kojos prakaituoja, būtų diskomfortas.“
Maistas. „Būtina peržiūrėti išvykimo krepšyje esančius maisto produktus – konservus ir kt. Jei matote, kad konservų galiojimo laikas eina į pabaigą, susidėkite juos virtuvės spintelės priekyje, kad greičiau suvartotumėte, o į krepšį sukraukite naujų, turinčių ilgesnę galiojimo datą.
Svarbu pasiimti prieskonių, ypač – druskos, nes maistas be jos tampa beskonis, taip pat druska pasitarnauja norint ilgiau išlaikyti žalią mėsą.
Konservų gali būti pačių įvairiausių. Jei esate vegetaras, veganas, galima dėtis daržovių, vaisių konservus. Žuvies konservų dėti nerekomenduoju, jei jie pratrūktų, aliejus supiltų jūsų daiktus, drabužius, o dar prisidėtų kvapas – būtų nieko gero.
Reikia turėti ir sauso maisto davinių, tokių kaip juodasis šokoladas, riešutai, batonėliai ir pan., kurie mums suteikia energijos.“
Vanduo. „Pagal šių dienų rekomendacijas žmogus parai turi turėti 4 litrus vandens: gerti, maistui gamintis, praustis. Valstybė sako, kad turime būti pasiruošę 72 valandoms – t. y., trims paroms. Vadinasi, žmogui reikia turėti 12 litrų vandens. Svarbu jį laikyti mažuose buteliukuose, o ne didelėse talpose, nes jas nešti nepatogu.“
Dokumentai. „Svarbiausi dokumentai, kuriuos būtina turėti su savimi: pasas, asmens tapatybės kortelė, gimimo liudijimas. Taip pat reikėtų nepamiršti turto dokumentų: automobilio, buto, namo, sklypo ir kt.“
Grynieji pinigai. „Kodėl svarbu turėti grynųjų pinigų? Dabar daug kur atsiskaitome kortele ir grynųjų nebereikia. Pamodeliuokime situaciją: pavyzdžiui, Nemenčinėje gyvena 5 tūkst. žmonių, ten yra du bankomatai. Atsitikus ekstremaliai situacijai, tie, kurie neturėjo nusiėmę grynųjų pinigų ar turėjo tik mažą dalį, norės jų išsiimti. Įsivaizduokime, kad pusę gyventojų atsidurs prie bankomatų, tad tikimybė išsiimti pinigų, jei atėjote ne vienas pirmųjų, bus nulinė, nes pinigai bankomate baigsis.
Kita situacija – baigiasi degalai, nuvykstate į degalinę, o ten išgirstate, kad interneto nėra ir atsiskaityti galima tik grynaisiais.
Nėra rekomendacijų, kiek grynųjų pinigų žmogus turi su savimi turėti, to negaliu pasakyti ir aš, kiek patys nutarsime, kokios sumos mums reikėtų, kokią ją saugu turėti, tiek ir turime turėti.“
Artimųjų nuotraukos. „Įsivaizduokite situaciją: išsikrautų telefonai, nebūtų galimybės jų pasikrauti ir, tarkime, pasimestų jūsų vaikas. Prašote visų pagalbos, bandote apibūdinti, kaip jis atrodo, bet kiek daug lemtų nuotrauka, jei ją turėtumėte. Todėl visų savo artimiausių žmonių nuotraukas – tiek vaikų, tiek tėvų, sutuoktinio, senelių – išvykimo krepšyje būtina turėti.“
Daiktai mainams. „Labai svarbu turėti tam tikrų dalykų, ką galėtumėte, esant reikalui, išmainyti. Pinigai gali būti nieko verti, todėl pravartu su savimi būtų turėti aukso dirbinių ar aukso luitelių po gramą, pusantro, nes auksas visada turi savo vertę.
Kitas labai paklausus dalykas yra cigaretės. Jos yra labai lengvos, tad į išvykimo krepšį jų galima įsidėti daugiau. Jas būtų galima išmainyti į daiktus, kurių tuo metu labiausiai reikėtų. Tarkime, kad ir į vienkartinį lietpaltį, kurių kitas žmogus galbūt turės daugiau, bet už dyką jums neduos.“
Vaistai. „Savo išvykimo krepšyje svarbu turėti tvarsliavos, vaistų nuo skausmo, fermentų virškinimui gerinti, labai svarbu nepamiršti reguliariai vartojamų vaistų – tiek savo, tiek artimųjų (galite paprašyti šeimos gydytojo, kad išrašytų receptus ir papildomai jų įsigiję susidėtumėte į išvykimo krepšį), taip pat vaistų nuo bėrimų, alergijos, temperatūros, antibiotikų – tik svarbu žinoti jų galiojimo datą.
Labai gerai turėti vandenilio peroksido žaizdoms nuplauti.
Visiems, kurie nuo Astravo atominės elektrinės gyvena 100 km simboliu, būtina su savimi turėti kalio jodido tablečių. Vienas variantų, kaip visada šalia turėti kalio jodido tablečių – prie raktų prisikabinti metalinę kolbelę – kaip raktų pakabuką, o į ją susidėti tabletes. Aš pats tokioje kolbelėje nešiojuosi dvi kalio jodido tabletes – normą, kurią prireikus turėčiau išgerti.
Aišku, vaistų savavališkai mes nevartojame, kalio jodido tabletes išgerti turėtume tik tada, kai gautume valstybės pranešimą, kad, tarkime, nutiko radiologinė avarija. Tačiau, jei tuo metu būtumėte išvykę, žinote, kad namuose turite, tačiau su savimi – ne, būtų problema, nes staigiai jų negautumėte. Todėl labai pravartu rasti būdų, kaip jas nešiotis su savimi visada.
Beje, į tokią kolbelę galima įsidėti ir tų vaistų, kuriuos reguliariai vartojate, kad nutikus ekstremaliai situacijai, jei vaistai namuose būtų pasibaigę, žinotumėte, kad turite atsarginių.
Taip pat svarbu užsirašyti visų vaistų galiojimo laiką.“
Higienos reikmenys. „Iš esmės turime turėti viską, ką naudojame kasdien: dantų šepetėlį, dantų pastą, muilą, tualetinio popieriaus ir kt.“
Pavieniai būtini daiktai. „Išvykimo krepšyje labai praverstų turėti nedidelį radijo imtuvą, kuris kraunamas elementais. Jeigu išsikrautų mobilieji telefonai, kiti išmanieji įrenginiai, o reikėtų paklausyti, ką valstybė sako, kur kelias uždarytas ir pan., radijo imtuvas labai praverstų.
Kiekvienam savo turimam prietaisui privalote turėti jam tinkamą elementą, kad galėtumėte jį pakrauti. Labai svarbu turėti išorinę bateriją (angl. power bank). Taip pat – racijas. Jei telefonuose dingtų ryšys, racija taptų susisiekimo priemone su savo artimaisiais, o situacijų gali būti labai įvairių, kai susisiekti bus būtinybė.
Taip pat reikėtų turėti sulankstomą saulės bateriją. Užsimestumėte ją ant kuprinės ir nuo jos krautumėte ne telefoną ar raciją, o išorinę bateriją. Čia labai svarbus aspektas. Kodėl? Todėl, kad įtampa gali nuolat šokinėti. Tarkime, užeisite į šešėlį, baterija nebesikraus, taigi nebesikraus ir telefonas. Todėl nuo saulės baterijos geriausia krauti išorinę bateriją, o jau nuo jos – kitus įrenginius.
Dar vienas svarbus daiktas – žibintuvėlis. Gali būti rankinis, gali būti nešiojamas ant galvos – toks patogesnis, nes rankos lieka laisvos.
Taip pat dujų balionėlis maistui gaminti. Jei jis neturi įtaiso, kad jį būtų galima uždegti savaime, būtina turėti žiebtuvėlį, neperšlampamų degtukų arba kibirkšties skeltuvą.
Svarbu turėti virvę ir neperlyjamą lietpaltį, jei nakčiai tektų pasidaryti būstinę lauke, o pliauptų lietus.
Reikalingi ir vienkartiniai indai, kad būtų iš ko valgyti.
Dar vienas daiktas, kuris turėtų atsirasti išvykimo krepšyje, – Lietuvos žemėlapis. Jeigu interneto telefone nebus, bazė neveiks, navigacija nepasinaudosite. Pavyzdžiui, Ukrainos atveju – kelio ženklus nukabino. Jei šalies nepažįsti, neliks nieko kita, kaip pasinaudoti popieriniu žemėlapiu. Tik tiek, kad dabar rasti jų pirkti irgi nėra lengva.
Praverstų turėti ir nedidelį metalinį kastuvėlį. Jo gali prireikti ir sliekams iškasti, norint maisto sužvejoti, jei šalia kuprinės užsikabinome nedidelę meškerę, taip pat jis gali tapti šaltu ginklu esant reikalui apsiginti, nes greičiausiai kabės šalia kuprinės.
Vienas pagrindinių daiktų, galinčių padėti prisišaukti pagalbą, – švilpukas. Jei užverstų, atsidurtumėte po griuvėsiais, o su savimi turėtumėte švilpuką, jis galėtų išgelbėti jums gyvybę, nes balsą greit prarėktumėte. Jį reikėtų pasikabinti ant kaklo, prie kelnių ar pan., kad būtų lengvai pasiekiamas.
Ir dar vienas daiktas, kurio reikėtų nepamiršti, – akiniai nuo saulės. Jie būtini ir vasarą, ir žiemą, kai spigina sniegas.“
P. Rinkevičius sako, kad 80 proc., o gal ir daugiau visų šių daiktų turime savo namuose. Tereikia juos visus susirinkti ir susidėti į vieną vietą: „Nes nutikus ekstremaliai situacijai laikas mums – nebe sąjungininkas. Labai svarbu, kad visi šeimos nariai žinotų, kur yra išvykimo krepšiai. O juos geriausia laikyti ten ir taip, kad prireikus būtų po ranka.“
