Būsimas reglamentas kainuos kiekvienam iš mūsų
Europos Sąjungos valstybės narės vis dar svarsto pateiktą Pakuočių reglamento projektą. Pasiekus bendrą požiūrį, prasidės derybos su Europos Parlamentu. Pakuočių reglamentas dar nėra priimtas ir įsigaliojęs, todėl Pakuočių reglamento nuostatos dar nėra taikomos/įgyvendinamos nei vienoje ES valstybėje (įskaitant Lietuvą). Kita vertus, Lietuvoje yra perkeltos ir taikomos direktyvos dėl pakuočių ir pakuočių atliekų nuostatos.
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė sako, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokie bus galutiniai reikalavimai. Tačiau Pakuočių reglamentu siūloma numatyti, kad nuo 2030 m. visos pakuotės turi būti perdirbamos. Taip pat siūloma numatyti reikalavimus dėl pakuočių perdirbamumo, minimalios perdirbtų medžiagų dalies naujose plastikinėse pakuotėse, pakuočių ženklinimo, pateikiant informaciją apie pakuočių sudėtyje esančias medžiagas, kad vartotojams būtų lengviau rūšiuoti atliekas, pakartotinio naudojimo ir pakartotinio pripildymo tikslus įvairiems sektoriams ir įvairių formų pakuotėms, apribojimus naudoti tam tikras pakuotes.
Taip pat siekiama, kad gaminant naujas pakuotes būtų naudojamas antrinis plastikas arba jos būtų tinkamos tolesniam naudojimui. RecyClass auditorė „Ecogrant“ Živilė Ramoškienė pabrėžė, kad kalbama ir apie maistines pakuotes: „Dar viena tikslas, kad nuo 2030m. naujai į rinką išleidžiamos pakuotės būtų 100% perdirbamos. Gamintojai turės ieškoti inovatyvių sprendimų, kad sumažintų plastiko pakuočių atliekų kiekį 10% iki 2030 m., 15% iki 2035 m., ir 20% iki 2040 m., lyginant su 2018 m. Tai reiškia, kad gamintojai turės investuoti į tvarius pakavimo sprendimus. Vartotojai turėtų tikėtis inovacijų pakuotėse, jos privalės būti orientuotos į aplinkos apsaugą, tačiau tai gali turėti įtakos produktų kainoms“.
Tuo tarpu „Žaliojo taško“ pardavimų vadovė Jūratė Kuzmarskienė atkreipė dėmesį į didesnius reikalavimus, kurie turės įtakos visiems, gaminantiems, parduodantiems ar besinaudojantiems bet kokiomis pakuotėmis:
„Pakuočių perdirbimo užduotys kasmet didėja, o jau 2025 metais kai kurių pakuočių perdirbimui bus taikomas 100% tikslas. Tai reiškia, kad surinkti ir perdirbti turėsime absoliučiai visas plastikinių, PET ir kombinuotų pakuočių atliekas. Taip pat neliks mokesčio lengvatos, taikomos ir neperdirbamoms pakuotėms – tokių pakuočių turintys gamintojai ir importuotojai privalės už visą savo į rinką išleistą kiekį mokėti taršos mokestį. Šie pokyčiai, tikėtina, palies kone visus gamintojus ir importuotojus – jie, planuodami kaip ir į ką pakuoti gaminius, turės pasverti visus rodiklius. Galbūt tai paskatins rinktis tvaresnę, aplinkai draugiškesnę perdirbamą pakuotę, o ir mažinti jų kiekį, vengiant perteklinio pakavimo ar produktuams per didelių pakuočių“.
Numatyti ambicingi tikslai – įgyvendinami?
Nors reglamentas dar neįsigaliojęs, pirminiame pasiūlyme numatyti tikslai verčia pakelti antakius. Anot Ž. Ramoškienės, tai – labai ambicingas tikslas, tačiau jis gali būti pasiektas derinant technologinės naujovės, tvarų dizainą, švietimą ir bendradarbiavimą tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių. Pirmiausia reikėtų skatinti ir įgyvendinti inovatyvius pakuočių dizainus. Pavyzdžiui, vengti nevienalyčių medžiagų, kurios apsunkina perdirbimą. Kitas žingsnis – mažinti nereikalingų pakuočių naudojimą, naudoti paprastesnes ir efektyvesnes pakavimo formas. Edukacija ir bendradarbiavimas tarp gamintojų ir vartotojų, rūšiavimas, surinkimas ir perdirbimas, naujų perdirbimo technologijų skatinimas ir įgyvendinimas – taip pat labai svarbios dalys.
Europos Parlamentas nusprendė sumažinti antrinių žaliavų kiekius maisto pakuotėms iš planuotų 10% iki 7,5% nuo 2030 m. Šis sprendimas rodo, kad yra suvokiamas iššūkis užtikrinti pakankamą perdirbtų žaliavų tiekimą, ypač maisto pakuotėms. Antrinės žaliavos dėl savo nevienodos sudėties gali sukelti kokybės užtikrinimo sunkumų. Kitas iššūkis – antrinių žaliavų kaina ir prieinamumas, kuris gali padidinti gamybos išlaidas. Efektyvus antrinių žaliavų panaudojimas reikalauja ir tinkamos infrastruktūros plėtros, standartų ir reguliavimo“, – aiškino auditorė.
Lietuvoje egzistuoja dviejų tipų pakuotės: perdirbamos ir ne. Tačiau reglamento projekte rašoma apie skirtingų pakuočių perdirbamumo klasių įdiegimą, kurios bus pagrįstos pakuočių perdirbimo lengvumu ir efektyvumu. Bus aiškiai nurodoma, kokios pakuočių rūšys yra lengviau perdirbamos ir tai padės gamintojams priimti sprendimus projektuojant naujus dizainus. Nuo pakuočių perdirbamumo klasės priklausys ir mokesčių dydis.
Pakuočių atliekų prevencija yra vienas iš kertinių reglamento uždavinių. Siūloma numatyti minimalius pakuočių prevencijos tikslus, kuriuos turės pasiekti kiekviena ES valstybė narė. Pvz., iki 2030 m. turės būti sumažinamas 5% vienam gyventojui susidarančių pakuočių atliekų kiekis palyginti su 2018 m., iki 2040 metų – 15%.
Kad ES valstybės narės pasiektų prevencijos tikslų, jos turės įgyvendinti įvairias priemones, pvz., skatinti daugkartinių pakuočių naudojimo sistemas, ekologinį projektavimą, įgyvendinti finansinės ar kitokios paramos teikimą verslo įmonėms. Aplinkos viceministrė teigė, kad vastybėms reikės pasitelkti ir ekonomines priemones: privalomojo mokesčio, kurį vartotojas turi sumokėti už tam tikrą prekę ar pakuotės dalį, kuri kitu atveju būtų tiekiama nemokamai, nustatymas, taip pat informavimo kampanijos ir informacijos, skirtos plačiajai visuomenei ar tam tikrai vartotojų grupei, teikimas ir panašiai.
Kaip keisis pakuotės?
Nauji reglamento reikalavimai skamba gražiai, tačiau kartu ir pakankamai utopiškai, mat kyla klausimas – kuo bus keičiamos pakuotės, pavyzdžiui, maisto išsinešimui ar viešbučiuose naudojamos mažos pakuotės higienos priemonėms. Ž. Ramoškienė mano, kad sulauksime daug naujų inovacijų ir startuolių, kurie pasiūlys sprendimus, kaip pakuotės gali būti grąžinamos – ar tai daugkartinio naudojimo plastikinės, ar metalo indai maisto išsinešimui, kurie gali būti grąžinami prie pardavimo taškų ar specialių surinkimo punktų.
„Šiuo metu Lietuvoje yra puikių iniciatyvų, pvz., „CupCup“. Taip pat vis daugiau girdėsime apie pakuotes, pagamintas iš biologiškai skaidžių medžiagų, pvz., kukurūzų krakmolo ar šiaudų kompozito pagrindu. Šios pakuotės gali būti kompostuojamos ir yra draugiškesnės aplinkai. Viešbučiose naudojamas mažas pakuotes po truputį keičia didelio tūrio su dozatoriais, pačios pakuotės gali būti gaminamos panaudojant antrines žaliavas, tokiu būdu bus mažinamas naujų žaliavų poreikis, skiriama daugiau dėmesio pakuotės dizainui supaprastinti, pakuotės konstrukcijai ar monomedžiagų pakuotės gamybai pasirinkimui“, – sakė auditorė.
Pakuočių reglamento projekte siūloma produktus galutiniam platintojui arba naudotojui grupinėje pakuotėje, transportavimo pakuotėje ar elektroninės prekybos siuntų pakuotėje tiekiantiems ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti, jog tuščios ertmės santykinė dalis neviršytų 40 proc.
„Po reglamento įsigaliojimo atsiras papildomos prievolės kai kuriems ūkio subjektams atitinkamą kiekį gaminių patiekti daugkartinėse pakuotėse, o tai paveiks tiek verslo sektorių, tiek vartotojus. Veiklos vykdytojai, kurie pakuoja paruoštą maistą, parduoda šaltus ir karštus gėrimus išsinešti, gamintojai, kurie gamina ir platina reglamente numatytus gėrimus ar naudoja transportavimui skirtą pakuotę, turės užtikrinti, kad tam tikras procentas pakuočių iki 2030 metų būtų pakartotinio naudojimo“, – sakė R. Radavičienė.
Be pakartotinio naudojimo valstybės narės turės užtikrinti, kad iki 2025 metų pabaigos mažiausiai 65%, o iki 2030 metų pabaigos mažiausiai 70% visų susidariusių pakuočių atliekų būtų perdirbta.