„Turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos, tai yra iki 2027 metų. Tam darbui vykdyti kariuomenė turėtų dronų pajėgumą plėtoti integruotai su kitais pajėgumais. Tai reiškia, kad mes nematome to kaip atskiro vieneto, tai sąveikauja su mūsų kitomis turimomis platformomis – su mūsų ryšių sistemomis ir bendrai su mūsų kariuomenės taktiniu veikimu“, – spaudos konferencijoje po VGT posėdžio kalbėjo K. Budrys.
Taip pat, pasak jo, keliamas tikslas, kad kariuomenės naudojami dronai būtų gaminami Lietuvoje.
„Respublikos prezidentas ties tuo dirbo paskutinio posėdžio su gynybos pramonės įmonėmis metu, keldamas klausimą, ką Lietuvoje įmanoma padaryti, ar galima kelti reikalavimą „maksimaliai pagaminta Lietuvoje“, kai kalbame apie viso lygio dronus. Tai atsakymas iš pramonės buvo – taip. Reikia laiko, reikia sąveikos mechanizmų ir dėl to šiandien Valstybės gynimo taryba nusprendė Krašto apsaugos ministerijai rekomenduoti Lietuvos kariuomenei plėtoti dronų pajėgumus Lietuvos gamybos pramonės gebėjimais“, – teigė šalies vadovo patarėjas.
Siekiant, kad Lietuvos pramonė daugiau prisidėtų prie gynybos priemonių gamybos, taip pat reikia keisti teisės aktus, pažymėjo K. Budrys.
„Yra sprendimas LR Vyriausybei tą teisinę aplinką artimiausiu metu tinkamai sutvarkyti“, – pridūrė jis.
K. Budrio teigimu, įvairių dronų plėtotei Lietuvoje reikės apie 30 mln. eurų kasmet.
„Buvo kalbama taip pat ir apie finansus, nes sprendimas susideda iš kelių dalių. Tai vienas – tai, kiek mums reikės dronų – ir žvalgybinių, ir kovinių, skirtingų jų dydžių, klasių pagal tai, kokias mes norėsime daryti užduotis <...>. Beje, ne tik apie oro bepilotes sistemas buvo kalbama, bet ir apie jūrines bepilotes sistemas, povandeninius dronus, jų plėtrą. Buvo numatyta, kiek planuojama skirti pinigų. Tos sumos per metus yra apie 30 mln. eurų <...>. Bet čia, turbūt, nuo pat pradžių buvo ne pinigų klausimas, o paties priėmimo prie naujų technologijų, jų įsisavinimo klausimas“, – sakė patarėjas.
VGT posėdyje dalyvavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Lietuvai reikia visos dronų ekosistemos, kas esą reikštų ir gamybą, ir testavimą, ir inovacijas, ir jų naudojimą.
Negalime atsilikti – reikia užkurti ir pramonę, ir rengimo centrus, teigė parlamentaras.
„Šitą ekosistemos kūrimą mes kaip tik pradėjom ir pradedam. Yra teisės aktų pataisos pateiktos, kurios leis mums užkurti tam tikra prasme Lietuvos dronų pramonę, kad galėtų valstybinės institucijos pirkti ir lietuviškus dronus, dėl kurių dabar truputėlį turėjome kliuvinių“, – dėstė L. Kasčiūnas.
„Jeigu tu tik pirksi kažkokius dalykus ir priklausysi nuo globalių grandinių – viskas, tu esi izoliuotas, tu turi rimtų problemų. Tai turim padaryti viską, kad to nebūtų“, – akcentavo jis.
Mato pažangą
Kalbėdamas bendrai apie dronų pajėgumo plėtotę Lietuvoje, politikas pažymėjo, kad mato pažangą.
„Matau žingsnį į priekį, kadangi jau nuo orientacijos į žvalgybinius dronus, į žvalgybinius bepiločius orlaivius pagaliau pereinam ir prie kovinių dronų plėtojimo – mažieji FPV dronai tampa integralia, sudėtine mūsų ginkluotųjų pajėgų dalimi“, – komentavo L. Kasčiūnas ir pažymėjo, kad kariuomenėje „užsukamas“ ir dronų operatorių rengimo, mokymo procesas.
„Turime ir antidroninių sprendimų <...>. Tai ir tam tikros ginkluotės įsigijimas, ir tam tikri inovatyvūs sprendimai, kaip mūsų pajėgos galėtų naikinti skrendančius (priešo – Delfi) dronus. Plėtojamas yra skraidančio šaudmens projektas, tai yra, kai dronas gali naikinti jau atskrendantį droną.
Kitų metų pradžioje jau gal turėsim gerų žinių šitoj srity. Tai yra mūsų lietuviškos pramonės projektas“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Konflikto atveju Lietuvai kaip pakraščio valstybei, pasak L. Kasčiūno, tektų atlaikyti pirmąjį agresoriaus smūgį, tam esą ir reikalingi dronai.
„Vakaruose dominuoja doktrininis įsitikinimas, kad, jeigu rusai pultų NATO, karo bus kitoks nei dabar yra Ukrainoje. Kai kas sako, kad dronai yra neturtingų kariuomenių įrankis. Galima vadovautis šituo doktrininiu įsitikinimu ir tikėtis, kad ateis įgalintojai, ateis aviacijos dominavimas, ateis giluminiai smūgiai rusams į gylį, kad iš principo išsispręs visas reikalas be dronų.
Bet mums kaip pakraščio šaliai, kuriai gali tekti laikyti pirmą smūgį, mums reikia turėti tą pajėgumą, nepaisant šitų įsitikinimų. [To reikia] tam, kad atlaikytume pirmąjį smūgį. Tai užprogramuoja tai, kad turime galvoti apie atakos, kovinių dronų kūrimą“, – dėstė NSGK pirmininkas.
Metų pradžioje dėl bepiločių orlaivių sistemų vystymo Lietuvos kariuomenėje diskutavo Seimo NSGK. Komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas tikino, kad Lietuvoje jau dabar egzistuoja potencialas plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą. Todėl jo vadovaujamas komitetas parengė ir VGT pateikė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją.
Kaip numato Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
Sprendimą dėl Kasčiūno žada pirmadienį
Spaudos konferencijoje po VGT posėdžio K. Budrys sulaukė klausimų ir kitomis temomis – dėl to, ar prezidentas paskirs L. Kasčiūną krašto apsaugos ministru, ir dėl to, ar prezidento atsisakymas liudyti Seimo komisijai neprieštarauja Konstitucijai.
Pirmuoju klausimu K. Budrys teigė, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda sprendimą dėl L. Kasčiūno paskyrimo būtų priėmęs anksčiau, jei Krašto apsaugos ministerijai (KAM) nebūtų mesti korupcijos kaltinimai.
„Prezidentas tik pasirodžius žinioms apie ministro atsistatydinimą, pareiškė, kad nori tai (paskirti naują ministrą – ELTA) padaryti kuo greičiau. Žiūrėdami atgal galime pasakyti, kad jei ne atsiradusios abejonės dėl skaidrumo Krašto apsaugos ministerijoje ir kitos aplinkybės, sprendimai jau būtų buvę padaryti“, – komentavo patarėjas.
„Respublikos prezidentas yra suinteresuotas greičiu, efektyvumu, dėl to, kad ši sritis be galo svarbi ir turi būti funkcionuojanti, o ne disfunkcinė, kažkam išeinant ir kažkam neateinant, kalbant apie vadovybę“, – pridūrė jis
Patarėjas dar kartą pabrėžė, kad vienoks ar kitoks prezidento sprendimas dėl L. Kasčiūno paskyrimo KAM vadovu bus priimtas pirmadienį, prezidentūrai sulaukus daugiau informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėl galimų korupcijos apraiškų krašto apsaugos sistemoje.
„Dabar turėsime tik pasitikslinti, ar STT turi kitos žinotinos informacijos, ar jų vertinimas keičiasi ir tada bus atitinkamas sprendimas“, – sakė G. Nausėdos patarėjas.
„Prezidentas sakė, kad sprendimas bus priimtas vėliausiai pirmadienį, kol kas šito grafiko ir laikomės“, – pabrėžė K. Budrys.
Seimo komisijai neliudijo: teigia, kad teisininkai tai įvertino
Prezidentas G. Nausėda nusprendė ignoruoti klausimus, kuriuos jam pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tirianti Seimo komisija. Komisijos pirmininkas Vytautas Bakas pareiškė, kad toks šalies vadovo sprendimas gali būti laikomas įstatymo pažeidimu.
Savo ruožtu K. Budrys šalies vadovo sprendimo komentuoti nesiėmė. Jis tikino, kad prezidentūros teisininkai įsivertino, ar tokiu sprendimu nebuvo pažeista Konstitucija.
„Aš esu įsitikinęs, kad teisininkų vertinimas buvo atitinkamas prieš teikiant komisijai tokį atsakymą“, – sakė K. Budrys.
„Praėjusią savaitę prezidento pozicija buvo išsakyta – kaip jis vertina patį komisijos finalinį darbą ir išvadų rašymą“, – teigė patarėjas.
Seimo suburta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento G. Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – STT bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turėjo pateikti iki kovo 10 d., tačiau prasidėjus pavasario sesijai komisijos darbas pratęstas iki kovo 26 d.
„4 procentai“ yra pilietinės visuomenės inciatyva, kuri siekia, kad politikai kuo greičiau susitartų ir ženkliai padidintų Lietuvos gynybos finansavimą. Iniciatyvą pradėjo asociacija „Unicorns Lithuania”, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), prie jos kasdien prisideda vis daugiau mūsų šalies saugumui neabejingų verslų, organizacijų bei piliečių. Visą informaciją apie iniciatyvą ir specialią peticiją, kurią gali pasirašyti ir tu, rasi interneto svetainėje www.4procentai.lt
