aA
Virš Europos, pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docento Gintauto Stankūnavičiaus, susidarė anomali cirkuliacija, kurios centras šiuo metu yra virš Baltijos. Būtent tai, teigia mokslininkas, lemia tokius saulėtus ir net vasariškai šiltus orus.
Audra Vilniuje
© DELFI skaitytojo nuotr.

Nors taip laukiamo gausaus lietaus kol kas nenumatoma, anot mokslininko, sekmadienį Lietuvoje kai kur, labai lokaliai gali kilti liūtys, škvalas, o gal net ir kruša.

Savo pasaulio orų apžvalga G. Stankūnavičius pasidalino Hidrologijos ir klimatologijos katedros feisbuko paskyroje.

„Pati anomaliausia cirkuliacija visame šiaurės pusrutulyje susidarė virš Europos. Tokios sąlygos susidarė dėl stacionaraus ir blokuojančio anticiklono, kurio centras dabar yra virš Pietų Skandinavijos ir Baltijos. Tokia anticiklono padėtis nukreipia Atlanto ciklonus kita kryptimi ir didelė dalis Šiaurės, Vidurio ir Rytų Europos jau trečia savaitė negauna lietaus.

Kita vertus, tuos pačius regionus dabar pasiekia beveik maksimalus šiam sezonui saulės spinduliuotės kiekis ir tai lemia didelę šilumos anomaliją. Lietuvoje vidutinė paros oro temperatūra jau viršija 10 °C, o maksimali kai kur siekia 20 °C. Tačiau vyraujantis sausas oras (vidutinė paros santykinė drėgmė 40–50 proc., o minimali – tik 20 proc.) ir giedri orai palankūs apatinio atmosferos sluoksnio vėsimui naktį (dėl intensyvaus ilgabangio spinduliavimo). Todėl rytais oro temperatūra dar daug kur krinta žemiau 0 °C, o tai kartu su drėgmės trūkumu stabdo vegetacinius procesus gamtoje“, – teigia mokslininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Šiaurės pusrutulio globali atmosfera persitvarko į vasaros režimą.

„Tai vyksta ne visur vienodai. Pavyzdžiui, ekvatorinių liūčių zona Pietų Amerikoje jau persimetė iš pietinių Amazonės intakų į šiaurinius bei į Orinoko upės baseiną (Venesuela, Kolumbija). Smarkios musoninės liūtys anksčiau nei įprasta prasidėjo Indokinijos pusiasalyje ir net Pietryčių Kinijoje. Afrikos žemyne pusiaujo konvergencijos zona (terminis ekvatorius) yra normalioje padėtyje, tačiau gausiausios liūtys vis dar laikosi Pietų pusrutulyje: Tanzanijoje, Mozambike, Madagaskare, Angoloje ir kitur.

Šiaurinėje Australijoje drėgnasis laikotarpis baigėsi įprastu laiku. Azijoje išnyko paskutiniai Sibiro anticiklono požymiai ir didesnę dalį kontinento dabar užima žemesnio slėgio sritys. Mažiausio slėgio jūros lygyje (apie 1000 hPa) zonos dabar yra šiaurinėje Indijos dalyje bei Indokinijoje. Tai rodo, kad Pietų Azijoje prasideda drėgnojo musono laikotarpis“, – aiškina G. Stankūnavičius.

G. Stankūnavičius pastebi, kad dėl staigios šilumos ir sausų orų lietaus stygių jau jaučia ne tik žemdirbiai, bet ir žvejai, kurie nori, kad žuvys tinkamai išnerštų. Be to, dėl šilumos, pabrėžia jis, stipriai išaugo gaisrų pavojus miškuose.

„Dabar daugelyje Lietuvos girininkijų skelbiamas 3-4 klasės miškų gaisringumas. Tai reiškia, vyrauja vidutinis arba didelis gaisrų pavojaus. Gaisringumo lygmens nustatymas remiasi 4 meteorologiniais rodikliais: oro temperatūra, santykine drėgme, vėjo greičiu ir kritulių kiekiu. Visi šie parametrai labai svarbūs, tačiau lieka neįvertinta miško paklotės būklė, medžių rūšinė sudėtis, tankumas ir kitos aplinkybės.

Patys degiausi miškai yra Kuršių nerijoje, nes ten didelė dalis kopų apsodinta kalninėmis pušimis, o smėliniai dirvožemiai greičiausiai Lietuvoje tampa sausi. Be to, Kuršių nerijoje stiprus vėjas galimas net keliomis kryptimis, tiek nuo jūros, tiek nuo marių, taip pat jis gali staigiai keisti savo kryptį dėl brizinės cirkuliacijos. Didžiausi gaisrai kilo Smiltynėje 2014 m. balandžio 26 d., tuomet išdegė apie 125 ha miško, ir 2006 m. gegužės 4 d. kai išdegė apie 235 ha miško. Miško gaisrai kilo ten, kur didžiausias poilsiautojų skaičius. Todėl džiaugdamiesi pavasariu ilsėkimės atsakingai“, – ragina mokslininkas.

Kol kas, anot G. Stankūnavičiaus, gausesnio lietaus Lietuvoje tikėtis neverta, tačiau sekmadienį, prognozuoja jis, kai kur susidarę kamuoliniai debesys gali atnešti liūtį, škvalą ar net krušą. Tiesa, jei prognozė ir pasitvirtins, tai apims nedideles Lietuvos teritorijas.

„Sekmadienį ties Baltarusija susiformuos nedidelis ir mažo intensyvumo žemo slėgio sūkurys. Kad jis atneš gausesnio lietaus daug vilčių dėti negalima, nes jo centras bus į rytus nuo Lietuvos, o jau pirmadienį jis pasitrauks toliau į pietvakarius ir susilpnės.

Tačiau vietomis, rytinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje, popiečio valandomis gali formuotis kamuoliniai lietaus debesys, kurie labai lokaliai lems liūtis, škvalą, o gal net ir krušą. Toliau cikloninė veikla Vakarų Europoje stiprės, o labai reikalingas lietus (o kai kur ir stiprios liūtys) teks rytinei ir centrinei Ispanijos daliai, Šiaurės ir Vakarų Italijai, Prancūzijai“, – prognozuoja mokslininkas.

Jo teigimu, kitą savaitę gali sustiprėti vėjas, jis pasisuks iš pietryčių: „Atmosferos frontai iš vakarų sunkiai skinsis kelią į rytus ir visą kitą savaitę kritulių tikimybė išlieka maža, išskyrus ketvirtadienį, kada nedidelė kritulių zona turėtų pasiekti Lietuvą iš pietų.“

Pasak G. Stankūnavičiaus, sekmadienio atvėsimas bus tik trumpas atsigaivinimas, kitą savaitę termometrų stulpeliai esą gali kilti iki 20 laipsnių ir net juos perkopti.

„Keliais laipsniais padidės ir nakties oro temperatūra. Visos šios sąlygos kitą savaitę greičiausiai lems smulkialapių medžių (beržas, drebulė, gluosnis ir kt.) sulapojimą, išleis spyglius ir europiniai maumedžiai“, – sako mokslininkas.

Specialistas juokauja, kad netikintys sinoptikais per Velykas ilgalaikes orų prognozes gali susidaryti ir patys.

„Sakoma, kad jeigu per šventų Velykų procesiją stiprus vėjas – bus nepastovūs orai iki birželio pabaigos, jeigu Velykų rytas bus saulėtas ir gražus – tai bus graži vasara ir geri orai. Kuržemėje (Latvija) laikoma, kad jeigu Velykų pirmą dieną lis – tai karvės duos daug pieno ir kiekvieną sekmadienį iki Kalėdų laikysis lietingi orai. Taigi, kas netiki sinoptikais, belieka stebėti Velykų dangų“, – sako jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(84 žmonės įvertino)
4.2738

Top naujienos

Grybauskaitė: mes pažeminome save ir pažeminome Jungtinę Karalystę (37)

Ketvirtadienį į Briuselį į ES viršūnių tarybą besirenkantiems šalių lyderiams kadenciją...

ES ir JK susitarė dėl „Brexit“ iškart sulaukė pasipriešinimo (130)

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkai susitarė dėl „ Brexit “. Apie tai...

Valdantiesiems pavyko: Pranckiečio klausimas gali grįžti į darbotvarkę (453)

Seimo rytiniame posėdyje „valstiečiai“ paprašė balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų...

Milžiniškas gaisras Alytuje sutrikdė tūkstančių žmonių darbą: įmonės sustabdė savo veiklą (26)

Aplink trečiadienį Alytuje užsidegusią padangų perdirbimo gamyklą „ Ekologistika “...

Prieš sistemą sukilo onkologiniai ligoniai: kad galėtų gydytis, tenka parduoti butus, žemes papildyta 14.07 (32)

Ketvirtadienį prie Seimo susirinko būrys vėžiu sergančiųjų ir juos palaikančiųjų dėl, kaip...

Strazdauskaitės nužudymo byloje – nauji posūkiai: prabilo apie keistas budelių spekuliacijas ieškiniai – šimtatūkstantiniai (154)

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėja Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą....

Nepasimaukite ant šių darbdavių kabliukų: kas kandidatams kelia daugiausia abejonių

Tyrimai rodo, jog apie 55 proc. kandidatų yra linkę nutraukti dalyvavimo atrankose procesą, jei...

Seime beprecedentis balsavimas dėl Pranckiečio likimo: ką tai reiškia praktiškai papildyta 12:42 val. (164)

Seimas balsavo už nepasitikėjimą Seimo narių balsus per balsavimą dėl Viktoro Pranckiečio...

Pražūtingas JAV sprendimas: Kremlius jau trina rankomis, bet laimėtojas gali būti ir kitas (177)

Prieš savaitę prasidėjusi Turkijos operacija Sirijos šiaurėje prieš kurdus iš pirmo žvilgsnio...

Agnė Kuzmickaitė – apie pažintį su mados imperatore Wintour: tai kažkas neįtikėtino (8)

Viena garsiausių šalies drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė atvirauja: „Mano tikslas –...