Švenčiamas Biblijoje aprašytas epizodas
Likus vos savaitei iki didžiosios katalikų ir pavasario šventės Velykų, bažnyčioje minimas Viešpaties kančios arba kitaip Verbų sekmadienis, vyksta pamaldos ir šventinamos verbos, dažniausiai padarytos iš kadagio šakelės. Katalikų bendruomenė Verbų sekmadienį švenčia Biblijoje aprašytą Kristaus įžengimą į Jeruzalę.
Naujajame Testamente aprašoma, kad prie Betfagės ir Betanijos ties Alyvų kalnu Jėzus pasiuntė du mokinius į kaimą atvesti asilaitį. Atvedę jį mokiniai apdengė savo apsiaustais ir užsodino ant jo Jėzų. Į Jeruzalę jojantį Jėzų žmonės sveikino kaip Dievo siųstąjį Mesiją ir klojo ant kelio drabužius bei medžių šakeles.
Verbų sekmadienio papročiai
Vakaruose Verbų sekmadienis pirmą kartą paminėtas 7 amžiuje, o apie verbų šventinimą imta kalbėti 10 amžiuje. Anot etnologų, šventintos verbos parsinešamos namo ir saugomos iki kitų metų, laikoma, jog ši šakelė saugo namus, į juos pritraukia palaimą. Anuomet Verbų sekmadienį pašventinta verba net būdavo smilkomi kambariai, su smilkstančia šakele einama per laukus.
Bene ryškiausias ir vis dar Lietuvoje daugybėje namų išlikęs Verbų sekmadienio paprotys – ankstų rytą grįžus namo su šventinta verba, nuplakti dar lovoje besivartančius namiškius, tikint ir linkint laimės, sveikatos, ligų atsitraukimo „Ne aš mušu, verba muša“, – tokiais žodžiais nulydimas draugiškas paplekšnojimas kadagio šakele.
Originali verba – asketiška, puošta minimaliai
Nors šiais laikais gausu itin įspūdingų, margaspalvių verbų, dažnai parduodamų miestų mugėse pavasarį, XIX a. Vilniaus dailininkas Kanutas Ruseckas nutapytame paveiksle „Lietuvaitė su verbomis“ vaizduojama, jog senoji, originali verba sudėta iš kadagio šakelių, apkaišant jas pumpuruojančiomis žilvyčio, gluosnio, karklo šakelėmis.
Ką daryti su pernykšte verba? Entologijos žinovai sako, kad tikintieji, parsinešę naują verbą į namus, su senąja atsisveikindavo pagarbiai – ne išmesdavo, o sudegindavo ją Pelenų dieną arba Velyknakčio laužo liepsnose.
Beje, daugelyje Europos šalių Verbų sekmadienis vadinamas kiek kitaip – Palmių sekmadieniu, mat V amžiuje katalikų bendruomenėje įvestas palmių šventinimas.
