Sekmadienį Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai kadagio žalumu nudažo sostinės centrą. Vilniaus Katedros aikštėje – jūra norinčių gauti šventintą verbą. Į Verbų sekmadienio iškilmes traukia ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus tikintieji.
Verbų sekmadienis
15 straipsnių
Verbų sekmadienis – krikščioniškojo pasaulio pavasario šventė, dar vadinama Palmių sekmadieniu, minima paskutinį sekmadienį prieš Velykas. Šią dieną prisimenamas Kristaus įžengimas į Jeruzalę.
Lietuvoje nuo seno manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje būtina turėti verbą ar kadagio šakelę, o į namus parsinešta pašventinta verba padės juos apsaugoti nuo blogio. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių ši diena minima kaip Palmių sekmadienis ir vietoj verbų naudojamos palmių šakelės.
Panevėžietis skulptorius Algirdas Varžinskas ėmėsi kurti skulptūrą sovietinių laikų savotišku Panevėžio simboliu tapusiai neformalei, keistuolei Antaninai Šiaudinienei. Ši moteris net giliu sovietmečiu išdrįsdavo viešai persižegnoti, apsikabinti griaunamą naikinamos bažnyčios kryžių, prie palto atla...
Paskutinį sekmadienį prieš Šv. Velykas minimas Verbų sekmadienis. Kuo ypatingas šis laikas iki Velykų ir kokias šios pavasario šventės tradicijas puoselėjo mūsų protėviai?
Velykos – didžiausia pavasario šventė, o jos apeigos pradedamos prieš savaitę, nuo Verbų sekmadienio. Šis laikotarpis buvo laikomas pilnu paslapčių. Etnologė, muziejininkė dr. Elvyda Lazauskaitė įsitikinusi, kad muziejus yra būtent ta vieta, iš kur turi ateiti tradicinis kultūros pažinimas. Į Lietuv...
Etnologė – apie Verbų sekmadienį: norintys namuose turėti apsaugos ženklą, šiandien būtinai ras laiko vienam ritualui (1)
Verbų sekmadienis švenčiamas likus savaitei iki Šv. Velykų, ir nors dauguma žino šią šventę, tačiau retas supranta jos reikšmę ar papročius. Etnologė, papročių žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Gražina Kadžytė papasakojo, iš kur kilo Verbų sekmadienio...
„Šventė, kurios nepamirši – kokia ji?“ – to paklausė MO muziejus, ruošdamasis naujai fotografijos parodai „Permainų šventė“. Gimtadieniai, protestai, vakarėliai, mitingai, vestuvės, festivaliai, valstybinės sukaktys. Švenčių būna įvairių, o kurios jų mus suformavo?
Kovo 28 d. KRISTAUS KANČIOS (Verbų) sekmadienis 12 val. šv. Mišios iš arkikatedros bazilikos II + DELFI TV Arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas
Likus savaitei iki Šv. Velykų švenčiamas Verbų sekmadienis. Lietuvos etnologė, tautosakininkė, habilituota socialinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė sako, kad šios šventės nereikia sieti tik su religija, mat yra ir visai kita Verbų sekmadienio prasmė. Kaip turėtų atrodyti tradicinė verba, kodėl p...
Kovo 12 d. rytą buvusioje Švėkšnos špitolėje susirinko gausus būrys „Švėkšniškių sambūrio“ kolektyvo aktyvas, kuris pasižymi tuo, jog niekada nesėdi rankų sudėjęs ir nuolatos užsiima įvairia veikla. Dažniausiai savo iniciatyvomis pradžiugina miestelio gyventojus bei svečius. Turbūt kiekvienoje gyven...
Sekmadienį katalikiškame pasaulyje minimu Verbų sekmadieniu, kuris švenčiamas likus savaitei iki Velykų, prasideda Didžioji savaitė.
Kadagys nuo seno lietuvių buvo mėgstamas dėl savo gydomųjų ir antibakterinių savybių. Tačiau ne tik dėl šios priežasties verbų sekmadienį, anot žolininkės Vaivos Jundalaitės-Kosienės, į bažnyčią šventinti vertėtų neštis paprasčiausią kadagių puokštelę – ištaigi verba nėra būtina.
Verbų sekmadienis katalikiškame pasaulyje dar yra žinomas kaip palmių sekmadienis, mat italai į bažnyčią nešasi palmių šakeles. Lietuvoje palmių nerasite, tad karaliauja kadaginės verbos, kurių išmesti – nevalia. Kadagys, anot žolininkų, turi begalę teigiamų savybių.
„Boso valanda su S. Jovaišu”: kunigas A. Toliatas apie tai, kaip dvasingumas gali padėti versle (15)
Šįkart laidos „Boso valanda su S. Jovaišu“ svečias Vyriausias Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas.
Atėjęs Verbų sekmadienis primena apie besibaigiantį Gavėnios laikotarpį ir ateinančias Velykas. Šios šventės senovės lietuvių kultūroje turėjo savo atitikmenis ir papročius, kai kurie iš jų atsirado būtent Lietuvoje ir šiandien jas perima kitos tautos. Etnologas prof. Libertas Klimka pasakoja apie į...
Pakruojo „Kruojos“ gynėjas Alfredas Skroblas tiki, kad nuo jo ekipos nusigręžusi Fortūna atsisuks ir pergalės ateis į „Kruojos“ kiemą. „Noriu padėkoti „Kruojos“ valdžiai, kuri mane pakvietė į komandą, suteikė šansą. Jie - labai paprasti ir geri žmonės“, - teigė 28-erių futbolininkas.
