Orų stebėsena iki Velykų
Kaip pasakoja profesorius, siekiant išsiaiškinti, kokios bus Velykos, orų stebėjimu akyliausieji užsiima dar žiemą. Jei Kalėdos šiltos – Velykos, remiantis senovės lietuvių išmintimi, bus šaltos. Jei Kalėdos juodos – Velykos bus baltos. O štai jei per Kalėdas yra sniego, per Velykas bus purvas.
Po šaltos žiemos užslinkusi Gavėnia irgi siunčia savo ženklus. Kaip aiškina profesorius, tradicinio kalendoriaus – Pusiaugavėnio šventės metu senovės lietuviai, kaip ir per kitas reikšmingas kalendorines datas, spėdavo būsimus orus. Spėjimams būdavo naudojami patys įvairiausi būdai ir daiktai. Vienas jų – silkė!
„Žydo karčemoje nupirkta silkė perrišama siūlu lygiai per vidurį ir pakabinama. Jei galva nusveria uodegą – pavasaris bus nelengvas, šaltas ir žvarbus. Jei uodega sunkesnė už galvą – pavasaris bus malonus, bet ruduo bus lietingas“, – sako etnologas L. Klimka.
Nesuspėjusiems orų prognozuoti žvarbiomis dienomis kalendoriui stojus ties reikšmingomis datomis, derėtų suklusti. Profesoriaus teigimu, trys dienos prieš Velykas senovės lietuviams turėjo tokią pat reikšmę kaip ir pirmosios kovo mėnesio dienos.
„Procesijai einant apie bažnyčią, žmonės žiūrėdavo, iš kur vėjas pučia. Jei šiaurys – laikas iki Sekminių šaltas, jei rytys – vėjuotas, jei vakaris – lietingas, jei pietys – malonus, šiltas“, – pasakoja gamtos mokslų daktaras.
Svarbūs ženklai per Velykas
O svarbiausia – orai per Velykas, kurie gali išpranašauti ne tik laukiančius orus. Senovės lietuviai Velykų orus stebėdavo ir galvodami apie laukiantį metų derlių.
„Jei per Velykas šąla – šals ir gegužy. Jei Velykų rytas saulėtas – metai geri vasarojui. Jei per Velykas lyja – bulves sodink ant kalniuko. Jeigu pirma Velykų naktis žvaigždėta – bus dėslios vištos“, – pasakoja L. Klimka.
