Tyrėjai surinko daugiau nei 20 metų esančias kartu bei „šviežių“ įsimylėjėlių poras.
Poros anketose turėjo įvertinti savo artumą, romantiškos meilės intensyvumą bei seksualinį dažnį. Paskui tiriamieji buvo patikrinti magnetinio rezonanso aparatu, kuris mokslininkams leido pažvelgti į jų smegenis. Tyrimo dalyviams buvo rodomos jų mylimųjų, artimų draugų, senų pažįstamų nuotraukos ir lyginama smegenų reakcija. Tyrimo išvados parodė, kad meilė tikrai išlieka bei smegenyse palieka unikalų fiziologinį poveikį.
Tiek ilgalaikių, tiek naujų porų smegenų skenogramos parodė didelį aktyvumą toje smegenų dalyje, kurioje yra dopamino koncentracija (dopaminas siejamas su apdovanojimu ir motyvacija). Partnerių nuotraukos sukėlė išskirtinius, kur kas stipresnius impulsus nei draugų ar pažįstamų nuotraukos.
Šis tyrimas taip pat pateikė įdomių atradimų apie seksualumą bei prisirišimą. Palyginus su naujomis poromis, ilgalaikių porų smegenyse buvo pastebėtas su prisirišimu, su kuriuo siejame didesnę ramybę ir mažiau įtampos gyvenime, susijęs aktyvumas. Taigi ilgą laiką kartu esantys partneriai jaučia saugumą prisirišdami ir kur kas mažiau baiminasi būti palikti.
Aukštesnis seksualinis dažnis buvo siejamas su aktyvesne ta smegenų sritimi, kuri siejama su alkiu, troškimais ir manijomis. Pasirodo, romantiška meilė skiriasi nuo seksualinės traukos, tačiau pastaroji gali būti viena iš sudedamųjų meilės dalių.
Susumuojant šiuos atradimus galima teigti, kad labai svarbu anksti sukurti stiprų romantišką ryšį. Kadangi mes žinome, kad smegenys gali keistis ir mums suaugus, tikėtina, kad mes galime atstatyti ir atgaivinti meilę krizę patiriančiuose santykiuose.
