Pamokos be namų darbų ir vadovėlių – ne tik visų laikų standartinio moksleivio svajonė, bet ir Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos realybė. Čia moksleiviams pamokas veda 2017 m. Metų mokytoja išrinkta Virginija Birėnienė, taikanti nestandartinius mokymo metodus.
Fizikos mokytoja ekspertė Virginija Birėnienė
© Asmeninis albumas

Fizikos mokytoja ekspertė jau 39-erius metus veda gamtos ir žmogaus pamokas, integruotą gamtos mokslų kursą bei dėsto fiziką. Vis dėlto, jaunosios kartos poreikius ji supranta taip, tarsi pati jai priklausytų – jokių pratybų, vadovėlių ir namų darbų mokytoja nepripažįsta.

Pamokos metu naudojamasi planšetėmis, o kiekvienas moksleivis turi savo elektroninį portfelį, kuriame randama visa mokymosi medžiaga.

Kalbiname Metų mokytoją ir aiškinamės, kas vyksta už jos klasės durų.

– Dauguma mokytojų mokiniams skiria namų darbus, tačiau jūs jų atsisakote. Kodėl?

– Manau, kad skirti namų darbus tėra įprotis. Mokytojai taip tarsi nuramina savo sąžinę – jeigu vaikas kažko neišmoko pamokoje, jis pasitikrins tai ir išmoks namuose. Taip pat namų darbai skiriami įtvirtinti pamokoje gautai medžiagai.

Vaikai dabar yra labai užsiėmę. Praktiškai visi mūsų mokyklos vaikai po pamokų kažką lanko – dainuoja, šoka, sportuoja, lanko dailės mokyklas. Ir jau prieš keletą metų pastebėjau, kad viską galima ir reikia išmokti pamokos metu. Juk jei vaikas kažko nesuprato pamokoje, būdamas vienas namuose jis juo labiau nesupras ir užduočių nepadarys.

Iš čia ateina nusirašinėjimai, nesąžiningumas. Kai užduodami namų darbai, kitą dieną juos reikia patikrinti. Tada mes paskiriame labai daug pamokos laiko namų darbų tikrinimui, o juk gali būti, kad pusė vaikų juos tiesiog nusirašė.

Šį sutaupytą laiką perkeliu į pamokos pabaigą ir skiriu jį tam, kad vaikai galėtų reflektuoti, įsivertinti save ir diskutuoti apie tai, ko išmoko pamokos metu. Ir tada matai, kaip vaikai suprato, kaip išmoko – tuomet jokių užduočių perkelti į namus nebereikia.

Fizikos mokytoja ekspertė Virginija Birėnienė
Fizikos mokytoja ekspertė Virginija Birėnienė
© Asmeninis albumas

– Įprastose pamokose dirbama su vadovėliais, o jūs jais nesinaudojate. Kaip vedate pamokas be jų?

– Visų pirma, norėčiau pasakyti, kad neniekinu vadovėlių. Labai gerbiu ir vertinu jų autorius, nes parašyti vadovėlį iš tikrųjų yra didžiulis darbas. Pati net neparašyčiau.

Naudodamas vadovėlį, mokytojas jaučiasi saugesnis. Jis turi medžiagą, atliktas užduotis ir žino, kad naudojasi patikima medžiaga. Bet aš nenaudoju vadovėlių dėl to, nes tai – tik viena galimybė, tik vienas mokymosi šaltinis, prie kurio nenoriu prisirišti.

Dabar informacijos galime gauti iš visur. Jei klasėje yra technologijos – o mes klasėje turime 30 „iPad“ planšetinių kompiuterių – tai reiškia, kad kiekvienas vaikas gali šia galimybe pasinaudoti. Mes galime susirasti kitokią informaciją, nei yra pateikiama vadovėliuose, ir net kartais įdomesnę.
Dėl to jau keletą metų nenaudoju vadovėlių, o medžiagos ieškausi ir vaikams užduotis darau pati. Ne tik man taip dirbti yra geriau, bet ir vaikams toks mokymosi būdas labiau patinka.

– Ką jūsų pamokose veikia mokiniai?

– Jie atlieka įvairias skirtingas veiklas. Tai ir kūrybiniai darbai, kai mokiniai kuria pateiktis su „Keynote“ programėle arba filmukus su „iMovie“ programėle. Arba problemos sprendimui pasitelkiama papildyta realybė. Tam naudojame „Aurasma“ programėlę.

Mokiniai kuria ant paprasto lapo vadinamąjį trigerį, kuriame užrašo problemą, o paskui sukuria filmą, kuriame paaiškina problemos sprendimą. Nukreipus planšetę į trigerį, vadinamoji aura yra aktyvuojama ir televizoriuje mes matome mokinių darbą.

Taip pat jie, žinoma, sprendžia uždavinius savarankiškai ir konsultuojasi su mokytoja. Be abejo, atlieka tiriamuosius darbus.

Paprastai aš parengiu pamokos planą su užduotimis ir įkeliu jį į el. aplanką. Mokiniai su planšetėmis prisijungia prie aplanko pamokos pradžioje ir toliau gali dirbti patys, tik konsultuodamiesi su mokytoja. Informaciją dažniausiai susiranda savarankiškai naudodami planšetes ir internetą. Pamokos pabaigoje aptariamas pamokos darbas, mokiniai reflektuoja ir įsivertina.

– Kaip apibūdintumėte savo darbo pamokoje metodiką? Kokiais žingsniais sekate, kad tikslas būtų pasiektas – mokinys išmoktų pamoką?

– Mano pamokos jau nebėra tos tradicinės pamokos, kai visą medžiagą aiškina mokytojas. Aš stengiuosi taip konstruoti pamoką, kad mokiniai patys atrastų, suvoktų ir patirtų atradimo džiaugsmą.

Problemų sprendimu grįstame mokyme mokiniai, padedant mokytojui, mokosi analizuoti ir spręsti problemas. Tai mokymas ir mokymasis, kuriame darbo rezultatas yra problemos supratimas ir jos sprendimo varianto pasiūlymas. Tokiu būdu ugdomi strateginio mąstymo, komandinio darbo, analitiniai gebėjimai.

Šis metodas padeda lavinti praktinėje veikloje reikalingus gebėjimus (spręsti problemas), susieja teorinius elementus su praktine veikla. Mokiniai dirba komandose, kur turi mokėti pasiskirstyti vaidmenimis ir atlikti įvairias veiklas, padedančias problemą spręsti.

– Gamtos mokslų pamokos neatsiejamos nuo eksperimentų. Kaip susipažinate su mokslu ne tik iš teorinės, bet ir iš „apčiuopiamosios“ pusės?

– Mūsų pamokose, ypač penktose ir šeštose klasėse, vyrauja tyrimais grįstas ir probleminis mokymasis. Šiemet mūsų mokykla išbando integralų gamtos mokslų kursą, kurio esmė ir yra eksperimentai, tyrinėjimai ir priartinimas prie realaus gyvenimo. Todėl dažnai vedame pamokas mokyklos kieme arba vykstame mokytis į įmones.

Šiais metais lankėmės Klaipėdos energijoje, kur sužinojome, kad didžiulė dalis šilumos energijos Klaipėdoje pagaminama iš buitinių atliekų. Taip pat važiavome į Klaipėdos atliekų perdirbimo įmonę, kur mokėmės rūšiuoti atliekas ir susipažinome su automatizuotu atliekų rūšiavimo procesu. Kitą savaitę vyksime į vandenvietę, kur susipažinsime su dirbtiniu vandens apytakos ciklu. Mokiniams labai patinka tyrinėjimai, ir kartais jie net patys pasiūlo eksperimentų idėjų.

– Kokią pamoką vadinate pavykusia? Kaip ji turi atrodyti ir kiek laiko jai ruošiatės?

– Pavykusi pamoka yra ta, kurios pabaigoje matai, kad mokiniai suprato medžiagą, ją įsisavino, gerai atliko užduotis ir refleksijos metu įvertino, kad dirbti buvo lengva.

O pasiruošti tokiai pamokai išties užtrunka nemažai laiko. Pati ieškau medžiagos ir visuomet reikia pagalvoti, kaip ji veiks. Pamokai ruošiuosi mažiausiai 2 valandas, gal ir daugiau.

Laisvo laiko lieka mažai, bet kai dirbi įdomų darbą, jo netraktuoji darbu ir nepagalvoji, kad tavo laikas, skirtas jam, nėra laisvas. Juk ruoštis įdomiai pamokai – įdomu, atrandu ir sau pačiai daug vertingos informacijos.

Aišku, visiems žmonėms kartais reikia pailsėti, pasivaikščioti, paskaityti. Tam laiko tikrai lieka.

– Kaip manote, kokias didžiausias klaidas šiomis dienomis daro tie mokytojai, kurių moksleiviai neklauso?

– Jei moksleiviai nesiklauso mokytojų, tai reiškia, kad jiems yra nuobodu. Vaikams žinias norinti perteikti mokytoja, net ir iš visos širdies norėdama gero, nesudomins vaikų, jei nebus naudojamasi šiuolaikinėmis priemonėmis ir įvairiais šaltiniais.

Kai vaikams neįdomu, jie iškart pradeda užsiiminėti tuo, kas jiems yra įdomu. Jie turi gauti užduotis, kurias atlikdami patys galėtų ieškoti informacijos, ją atrasti – tuomet jie labai gerai dirba.

Šiais metais beveik dviejuose šimtuose mokyklų pradedami taikyti inovatyvūs ugdymo metodai naudojantis išmaniosiomis technologijomis. Mokyklų veiklos tobulinimo projektams įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerija skyrė 3,5 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Iš Venesuelos pabėgęs lietuvis – apie „maisto mafiją“, „Maduro dietą“ ir tikrą baimę (9)

Prieš daugiau nei 70 metų 41-erių Juano Kvedaro seneliai pabėgo iš Lietuvos ir saugesnio bei...

Lyderį praradęs „Liverpool“ krito nuo Bale'o dublio: vėl Čempionų lygos taurę kėlė „Real“ ekipa (374)

Antro kėlinio viduryje aikštėje pasirodęs Garethas Bale'as po kelių minučių iš savo vietų...

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (110)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (368)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (175)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (23)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Ką per vestuves bandė nuslėpti princas Harry ir Meghan Markle? Viską išdavė kūno kalba (6)

Kūno kalbos ekspertas atskleidė , kaip „nervingai“ Harry trynė Meghan ranką savo nykščiu,...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (187)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (27)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...

Skanusis Italijos regionas: tik čia paragausite Paskutinės vakarienės sriubos ir teisingiausių makaronų (7)

Tai nepavyko Romos imperijos legionams, užtat tai padarė italų virtuvės karvedžiai. Jie...