Svarbi ne tik finansinė paskata
Delfi kalbinti verslų atstovai džiaugiasi nauja parama ir be akivaizdžios finansinės naudos įžvelgė papildomų verčių įmonėms. DPD Lietuva komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila pastebėjo, kad kiekvienam nupirktam elektromobiliui reikia atskiros EV įkrovimo stotelės. Tai sudaro nemažas išlaidas planuojant didesnį elektromobilių parką.
„Parama ypač svarbi smulkiajamm verslui, o, kaip rodo mūsų patirtis, vienos EV įkrovimo stotelės įrengimas gali svyruoti nuo 3000 iki 5500 eurų. Investicijos labai priklauso nuo esamos elektros infrastruktūros: papildomi įvadai iš transformatorinės ir papildomi elektros paskirstymo skydai, galios didinimas, kabeliai ir instaliavimo darbai. Kuo daugiau automobilių planuojama įsigyti vienu metu – tuo didesnė tikimybė, kad savo investicijų reikės daugiau", – dėstė pašnekovas.
„Ignitis" valdybos narys, verslo klientų plėtros vadovas Haroldas Nausėda pritarė pašnekovui ir pridūrė, kad verslas, turintis elektromobilių įkrovimo stoteles, rodo atsakingą požiūrį į tvarumą, o taip pat socialinę atsakomybę, nes prisideda ir palaiko žaliojo kurso kryptį.
„Be to, tai – papildoma motyvacija verslo įmonės darbuotojams, nes įmonė gali pasiūlyti jiems galimybę nemokamai įsikrauti savo elektromobilius. Kad transporto sektoriuje įvyktų transformacija, reikalinga intensyvi krovimo infrastruktūros plėtra. Galimybė įsikrauti elektromobilį darbe yra vienas svarbiausių motyvatorių keisti taršų automobilį į elektromobilį", – kalbėjo H. Nausėda.
Parama skiriama ne visais atvejais
Nors 30 proc. parama atrodo ženkli, kai kuriais atvejais į EV investuojamų lėšų dydis visgi gali papurtyti tam numatytą biudžetą. Šiuo metu LEA skiria paramą mažo galingumo stotelėms, o jos kai kuriems verslams gali būti per silpnos. T. Vaišvilos manymu, 11kw EV stotelėms finansavimas yra pakankamas ir turėtų padengti didžiąją dalį išlaidų. Kita vertus, didesnės galios stotelėms parama nėra numatyta. Žiūrint į ateitį ir baterijų technologijų vystymąsi, kai kurioms įmonėms gali reikėti DC – greito krovimo stotelių, kurių galia yra 50–100kw.
„Verslų sutaupytų pinigų suma, naudojantis valstybės parama, labai priklauso nuo esamos elektros infrastruktūros. Kuo daugiau automobilių planuojama įsigyti vienu metu – tuo didesnė tikimybė, kad savo investicijų reikės daugiau. Mūsų atveju – nuo 40 proc. iki 70 proc.", – kalbėjo T. Vaišvila.
Pašnekovas pridūrė, kad įmonė kitais metais planuoja plėsti elektromobilių parką Vilniuje ir Kaune, tad artimiausiu metu pasinaudos šia parama. „Ignitis" atstovas įsitikinęs, kad 30 proc. parama yra reikšminga, mat įmonės vis dažniau renkasi elektromobilius savo automobilių parko atnaujinimui.
„Susidomėjimas ypač išaugo paskelbus informaciją apie Lietuvos energetikos agentūros paramą verslui. Verslo poreikis įprastai toks pat – įsikrauti elektromobilį ir tai padaryti patogiai bei paprastai. Klientai dažniau teiraujasi lėto įkrovimo stotelių bei stotelių, atitinkančių paramos sąlygas iki 22Kw galios ir turinčių dinaminio galios valdymo galimybę. Vienam klientui visai nesenai įrengėme 12 lėto (22 kW) įkrovimo stotelių ir vieną greito krovimo stotelę, kur vienu metu gali krautis 26 elektromobiliai", – sakė H. Nausėda.
Jo teigimu, verslui įsirengti elektromobilių įkrovimo stotelę vidutiniškai kainuoja nuo kelių šimtų eurų, kai stotelė įrengiama greta elektros skydinės, o reikalingi atlikti darbai – minimalūs, iki keliolikos tūkstančių, vykdant ardymo ir atstatymo darbus, jungiant daugiau krovimo taškų ar diegiant aukštesnės galios įrenginius.
Pasigenda didesnės paramos elektromobiliams
Lietuvoje daugėja įmonių, nusprendžiančių įsigyti lengvųjų ar sunkiasvorių elektromobilių. Europai žengiant link tvarumo, toks sprendimas atrodo logiškas. Kalbinti įmonių atstovai mano, kad verslai, kurie tai įgyvendins anksčiau, išloš.
DPD Lietuva atstovas įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau verslai turės pereiti prie elektrinio automobilių parko, tad kuo anksčiau pradėsime tam ruoštis – tuo lengviau bus ateityje. Be to, šiomis stotelėmis gali naudotis ne tik verslo įmonės automobiliai, bet ir darbuotojai.
„Valstybės parama įkrovimo infrastruktūrai yra savalaikė, bet reikia nepamiršti, kas daugiausia stabdo verslą nuo esamo automobilio parko elektrifikacijos. Tai yra pačių elektromobilių kainų skirtumas lyginant su įprastais dyzeliniais. Džiugu, kad jau dabar yra veikianti APVA parama elektromobiliams įsigyti, tačiau pastaruoju metu išaugus jų kainoms, esamas APVA finansavimas jau yra kur kas mažiau reikšmingas nei iki šiol, nes analogiško elektromobilio kaina lyginant su dyzeliniu yra 2–3 kartus didesnė", – lygino T. Vaišvila.
Jis pasidžiaugė ir tuo, kad Seimo aplinkos apsaugos ir ekonomikos komitetai aktyviai imasi iniciatyvų dėl paramos mechanizmų verslui tiek įsigyjant elektromobilius, tiek įsirengiant savo nuosavą įkrovimo infrastruktūrą. Sveikintina ir iniciatyva įmonėms suteikti elektromobilių kelių mokesčio lengvatą.
Tam pritarė ir „Ignitis" atstovas, paskaičiavęs, kad 2030 metais daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojo automobilis ir kas trečias komercinis automobilis bus įkraunamas elektra: „Iki 2030 metų viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių planuojama turėti 6 tūkstančius. O iki 2035 metų registruoti naują automobilį su vidaus degimo varikliais bus uždrausta. Tokios yra mūsų prognozės, todėl elektromobilių įkrovimo stotelių poreikis tik augs, o ir infrastruktūros plėtra yra numatyta".
