Nuo kitų metų gyvenimas gerėja – ir ne tik senjorams. Jau nuo sausio mėnesio didėja minimali mėnesinė alga ir kiti baziniai dydžiai, nuo kurių priklauso algos ar išmokos.
Anot ministrės, per dvejus metus pajamos išaugo stipriai.
„Mes padarėme daug skirtingų namų ūkių palyginimų ir matome, kad pajamos didėja maždaug nuo 28 iki 40 proc.“, – LNK sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Namų ūkių pajamos vidutiniškai didės 86 eurais į rankas – ar daugiau, ar mažiau, priklausys nuo to, ar žmogus sunkiai verčiasi.
„Buvo atsižvelgta į tai, kurios grupės yra pažeidžiamiausios, kurios dažniausiai susiduria su skurdo rizika – vieniši asmenys, neįgalieji“, – paaiškino ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė.
Vienišo pensininko mėnesio pajamos vidutiniškai sudarys 610 eurų į rankas arba šimtu eurų daugiau nei pernai. Šalia pensijos ir vienišo asmens išmokos dar priklauso ir būsto šildymo kompensacija, už kurią mokėti tektų ne daugiau dešimties eurų. Ne vienišiems senjorams pensijos vidutiniškai didėja 65 eurais.
„O, tai gerai, lauksime Naujų metų“, – LNK sakė praeivė.
„Tai ne visai padengia, nes kyla kainos. Reikėtų, kad pakiltų 650 – tada būtų normalu. Jei yra 65, tai nesijaus net kišenėje“, – svarstė kitas miesto gyventojas.
„Žinoma, pagelbės. Reikia mokėti gyventi už tuos pinigėlius, kiek turi“, – teigė dar vienas pašnekovas.
Vienišos mamos ar tėčio, kuris augina du vaikus ir dirba už minimalią algą, mėnesio pajamos sieks 1 tūkst. į rankas – 160 eurų daugiau nei pernai.
„Tai yra pakankamai dosnus padidinimas. Jis dažnu atveju viršija darbo užmokesčio būsimą padidėjimą žmonėms“, – LNK įvertino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Prie algos padidėjimo į rankas prisidės ir iki 625 eurų kylantis neapmokestinamas pajamų dydis. Jis aktualus mažesnį vidutinį darbo užmokestį gaunantiems asmenims ir turintiesiems dalinį darbingumą.
„Kas yra NPD – tai yra dalies pajamų nepaėmimas į biudžetą – mes paliekame gyventojams galimybę naudoti tuos pinigus, bet mes jų negauname į biudžetą, tai vėl yra valstybės galimybės ribotos. Todėl reikia ieškoti daug atsakingesnių sprendimų“, – paaiškino VU profesorius Boguslavas Gruževskis.
Biudžetinių įstaigų darbuotojams, tame tarpe – ir mokytojams, penkiais eurais keliamas bazinis pareiginės algos dydis.
„Apie 140 eurų. Tikimės – kiekvienais metais pedagogai tikisi to didesnio atlyginimo. Aš manau, kad mes esame to verti“, – LNK sakė pradinių klasių mokytoja Gertrūda Bagdonienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pripažįsta, kad didesnės pajamos neatsvers infliacijos, o tik ją sušvelnins. Ekspertų teigimu, jei paramos būtų skirstomos efektyviau, pajamos galėtų kilti daugiau.
„Elektros kompensavimas – mes visi gauname tą kompensaciją už sunaudotą energiją, bet tai nesąžininga. Turtingesni dažnai naudoja daugiau energijos, tada mums daugiau kompensuoja“, – paaiškino B. Gruževskis.
„Tas pajamų augimas, kalbant daugiausia per minimalią mėnesio algą, daro įtaką infliacijai. Tai vėlgi – mes numatysime tos minimalios mėnesio algos padidinimą 15 proc., įtaka bus tam tikroms, ypač paslaugų, kainoms“, – sakė T. Povilauskas.
Ministrė kol kas pajamų peržiūrėti kitais metais neplanuoja.
„Mes negalime pasakyti, kokia bus situacija metų viduryje, dabar, šiandien. Matėte – 2022-aisiais reikėjo ir peržiūrėjome“, – priminė M. Navickienė.
Žmonių pajamoms didinti iš biudžeto bus skirta beveik 1,6 mlrd. eurų. Iš šios sumos kone 400 mln. atiteks dirbantiesiems. Dar tiek pat – viešojo sektoriaus darbuotojams, o 600 mln. – pensijoms.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
