Kintančios elektros kainos glumina gyventojus: ekspertų nuomonė, ar vis dar verta įsirengti saulės elektrines

Pastaruoju metu krintant elektros kainoms, kai kurie žmonės svarsto, ar vis dar verta įsirengti saulės elektrines. Kas skatina veikti, o kas užkerta tam kelią, net turint finansines galimybes?

Ekspertai pastebi, kad po didžiulio elektros kainų šuolio atėjęs jų atoslūgis, vis dar nepasiekė toks kainos, kuri buvo iki karo Ukrainoje. Pastebima, kad investicijos į saulės elektrines vis dar atsiperka. Be to, saulės energetiką renkasi ir tie, kuriems svarbu, kokį pėdsaką palieka žemėje.

Mažiausios kainos negrįžo

„Verta ar ne – reikėtų atsakykit kiekvienam sau. Atlikti paskaičiavimus gana sunku, kai nežinai, kiek elektra gali kainuoti rytoj, poryt, po penkerių metų, kiek elektros saugojimas, kurios nesunaudosi iš karto, kainuos po tam tikro laiko. Praeiti metai parodė, kad saulės elektrinių bumas buvo tikrai didelis, ypač, išaugus elektros kainoms. Šiai dienai, ypač, iš paskolų suteikimo pusės, matome, kad bumas yra nemažėjantis, vis dar skolinasi, tačiau ilgiau trunka tas pasvarstymas ar atsipirks“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Anot pašnekovo, žiūrint iš skolinimosi pusės, tai saulės elektrinės įrengimui yra viena prasmingiausių paskolų, nes šie įrenginiai leis daug sutaupyti ateityje ir net galima tam tikra grąža. T. Pulikas sako pastebintis, kad žmonių požiūris į švaresnę aplinką, tvarumą, taip pat kinta, tad investicija į saulės elektrines neatsiejama ir nuo žmonių sąmoningumo, kokį pėdsaką paliekame po savęs.

„Vienas dalykas – kad tai man padeda sutaupyti čia ir dabar elektros kainų sąskaita, kitas – prisidėti prie tos žalesnės aplinkos savo veiksmais. Pradžioje pradėjome rūšiuoti šiukšles, po truputį atsirado, dabar atsiranda suvokimas, kad reikia rinktis „žalią“ automobilį, kuris neteršia aplinkos, prisidėti prie žaliosios energetikos gamybos – tai tikrai jaučiasi“, – įvardija pašnekovas.

Kainų šuolis pakeitė vartojimo įpročius

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad per metus kelis kartus buvę elektros kainų šuoliai keičia ir žmonių vartojimo įpročius.

„Statistika rodo, kad elektros vartojimas yra sumažėjęs iki 10 procentų – tai yra didelis kiekis. Natūralu, kad su tuo susiję ir investicijos į saulės energetiką. Nuo praeitų metų buvo tikras bumas, prasidėjęs, maždaug nuo vasaros, ir tęsėsi iki birželio mėnesio ir kuris dabar po truputėlį atslūgsta. Turime tokią situaciją, kad visi, kurie norėjo pasistatyti savo saulės elektrinę ir galėjo tą padaryti savo stogą, tinkamas prisijungimo sąlygas, turėjo pinigų ar galimybę pasiskolinti iš banko – dauguma tų žmonių jau pasistatė, – sako M. Nagevičius. – Kalbant ar verta, ar neverta, tai elektros kaina vis dar beveik dvigubai didesnė, nei buvo prieš karą Ukrainoje. Tai saulės elektrinės vis dar yra pigesnės, nei buvo keičiantis metams, sausio mėnesį. Kai buvo pasiektas pikas, buvo pabrangusios ir technologijos. Dabar jos apie 30 procentų pigesnės, gali tą pačią saulės elektrinę pasistatyti pigiau“.

Kainas diktuoja rinka

Pašnekovas sako galintis tik padrąsinti abejojančius investuoti į saulės elektrinę, nes tokia investicija vis dar duoda nemažai naudos, o kokios bus elektros kainos ateityje, diktuoja sandoriai, kurie jau sudaromi.

„Ateities kainų sandoriai formuoja mūsų tikėjimą, kokios tos kainos bus ateityje. Žiūrint į žiemos mėnesius tai matome, kad jos prognozuojamos aukštesnės. Norint nusipirkti dabar ateities elektrą, tai reikėtų mokėti šiek tiek daugiau, nei ji dabar kainuoja. Čia aš vertinu pagal Vokietijos sandorius, nes Lietuvoje nėra tokių finansinių mechanizmų. Žiūrint toliau matosi, kad elektros kainos po truputėlį mažės. Kai šviečia saulė – visos saulės elektrinės gamina elektrą, tada elektros kainos dėl didesnės pasiūlos būna mažesnės nei vidurkis. Gali būti, kas gaminančių vartotojų pajamos priklausys nuo rinkos kainos, tad tas atsipirkimas gali šiek tiek sutrumpėti, jei gaminantieji vartos pagal dabartinius įpročius. Tai čia gal ir yra tas neaiškumas, kuris stabdo investicijas tų, kurie gali ir nori, bet vis dar neinvestavo“, – paaiškina M. Nagevičius.

Pašnekovas sako, kad labiausiai žmonės trūksta aiškumo, trūksta Energetikos ministerijos pateikto aiškaus plano, kaip bus pereinama nuo dabartinės sistemos prie elektros pirkimo ir pardavimo iš ją gaminančių žmonių.

„Reikalingas kažkoks pereinamas laikotarpis, kažkokie terminai – tai smarkiai sumažintų rizikingumą, kuris dabar jaučiamas rinkoje. Reikia kalbėti apie tai ir aiškiai apibrėžti tas rizikos ribas. Kita problema su kuria susiduriama – žmonės nori statyti saulės elektrinę, pateikia paraišką išduoti technines sąlygas ESO, elektros tinklams, tačiau vis daugiau ir daugiau žmonių gauna atsakymą, kad prisijungti negalima, nes tam reikia rekonstruoti pastotę. Jei norite – dar investuokite 6 tūkstančius eurų“, – įvardija, kas kartais užkerta kelią net ir labai norimoms investicijoms M. Nagevičius.

.