Maistas neatsiejamas nuo švenčių

Su maisto švaistymu Lietuvoje kovojančios organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius sako, kad per šventes išmetamo maisto kiekis atskleidžia, kad Lietuvoje žmonės gyvena santykinai neblogą gyvenimą.

„Esame Europos Sąjungoje, o patirtis rodo, kad kuo šalyje yra geriau, tuo to maisto yra iššvaistoma daugiau. Atrodytų, turime tokį teigiamą požiūrį į maistą, atrodo, kad vertiname tą maistą, vis dėl to, ta ikikarinė žmonių karta nueina. Atsiranda daugiau jaunimo, kurie žino apie maisto švaistymo problematiką, bet, deja, realybėje, turbūt, dėl tam tikrų ekonominių sąlygų, maisto iššvaisto daugiau“, – įvardija problemą S. Gurevičius.

Anot pašnekovo, apžvelgus Europos Sąjungos šalis, Lietuvos gyventojų gyvenimo rodiklis siekia maždaug vidurkį. Visgi statistika ne visuomet atskleidžia tikrąjį gyvenimą.
Simonas Gurevičius

„Priklauso, kaip tą vidurkį skaičiuosime. Kai paskaičiuoji vienam žmogui, dar nereiškia, kad jis namie to maisto daugiausiai iššvaisto. Tai reiškia, kad bendrai Lietuvoje maisto švaistymas – opi problema, – teigia pašnekovas. – Per šventes trigubai daugiau maisto išmetama nei įprastą dieną. Tai, turbūt, susieta su tuo, kad dažnai tai yra kultūriškai: „Kaip aš priimsiu žmones tuščiu stalu?“. Jei bus stalas kuklus, norėtųsi dar didesnio to stalo. Ir visi žinome apie mišraines, kurios būna balkonuose pastatomos ir kokia aš čia šeimininkė, jei nelūš stalas? Tai įsišaknijusi tradicija“.

Reklamos taip pat gundo gausiai nukrauti stalus

Anot S. Gurevičiaus, reklamos taip pat rodo gausiai nukrautus šventinius stalus.

„Nukrauti, gražūs stalai nėra blogai, bet kai tiek prisigaminame, dažnu atveju pamirštame, kad skrandis tai tik vienas. Tada būna, kad ai, kitą dieną jau nebevalgysiu, ai, yra dar to maisto ir dalis to maisto, deja, yra išmetama. Tai labai skaudu, kadangi tuo pat metu Lietuvoje kas devintas sako, kad negali nusipirkti pilnaverčio maisto. Kas penktas yra ties skurdo rizikos riba. Tai iš vienos pusės tas maistas švaistomas, iš kitos pusės žmonių, kuriems to maisto trūksta, irgi yra nemažai“, – sako pašnekovas.

„Maisto banko“ vadovas atviras – maisto švaistymas paveiks ne tik suaugusiuosius, bet ir jų vaikus, anūkus ateityje. Ir nors požiūris į maistą po truputį kinta, į maisto vartojimą žiūrima vis atsakingiau, pašnekovas pataria nepasiduoti impulsyviam pirkimui.


„Einame į parduotuves ir pamatome dideles akcijas. Dažnai jos būna paskutinės galiojimo dienos produktams ir net prekybininkai sako, kad oru nusipirkti tokių produktų. Bet mes dažnai prisiperkame produktų per akcijas, matydami, kad jie pigiai kainuoja, bet jų galiojimas būna pakankamai trumpas ir nesuspėjame jų panaudoti. Būna, kad tiesiog nusiperkame maisto, prigaminame porcijų, bet neįvertiname, kiek gi svečių turėsime – kad ateis tik 5, o ne 55 žmonės. Bet ir tada yra būdas, ką daryti. Jei mes per daug prisigaminome, galime tiems svečiams išdalinti neštis su savimi. Galima atiduoti kaimynui, pasidalinti tuo maistu. Galbūt pagalvoti apie stokojantį žmogų. Dar vienas dalykas – galima maistą užsišaldyti. Daug maisto būna išmetama, nes tai, kas pagaminta vakar, kitą dieną jau nebešviežia. Jei šį požiūrį šiek tiek pakeistume, galima tą patį patiekalą šiek tiek perdaryti ir pagaminti naujovišką dalyką – tiesiog reikia to kūrybingumo ir atsakingumo“, – pataria S. Gurevičius.

Požiūris į maistą kinta

Pašnekovas sako, kad neretai požiūris, kad ai, maistas jau vakarykštis, yra ir žiūrint į salotas. Tačiau išmetus tokį maistą daroma žala ne tik savo finansams, bet ir gamtai, o tuo pačiu ir ateities kartoms.

„Manau, kad žmonės jau neblogai planuojasi, tik labai svarbu ne tiek tą sąrašą padaryti, kiek suprasti, kad šventė nėra apie nukrauto stalo dydį. Tame yra sudėtingumas, nes žmonės padaro sąrašą ir paruošia tą didelį gražų stalą, bet dažnai per šventę būna tiesiog nuvargę, nes jie dieną ar dvi plušo ir pervargo. Galbūt geriau šventę padaryti ne kiek daug maisto bus ant šventinio stalo, bet kiek daug dėmesio skirti savo vaikams, anūkams, kiek pabendrausit. Kitas dalykas, maisto kultūra yra labai stipri ir tas sėkmingo gyvenimo įsivaizdavimas, kad jei aš esu sėkmingas, tai pas mane būtinai turi būti nukrautas stalas. Ši kultūra yra labai stipriai įsišaknijusi. Kuo toliau, tuo labiau mes suprantame, kad ne maisto kiekyje ir ne jo gausybėje, o atsakingume yra laimė ir bendravime yra šventinis džiaugsmas, o ne kiek ant stalo yra maisto“, – dalijasi S. Gurevičius.

Prekybininkai gali atiduoti, tik tai daryti reikia laiku

Dalis prekybininkų atiduoda maisto perteklių, kuris iškart pasiekia nepasiturinčias šeimas. Visgi dar nemažai prekybininkų vis dar padavinėja produktus iki pat jų galiojimo pabaigos.

„Jei produktas iki pačios paskutinės sekundės guli pas prekybininką ir pirkėjas net už 70 procentų nuolaidą jo nenupirko, tada tas produktas jau nebegali patekti „Maisto bankui“. Matome paskutiniu metu, kad yra kažkoks atsiradęs prekybininkų noras išparduoti visus turimus produktus iki pat paskutinės sekundės ir aišku turi įtakos šiek tiek sumažėjusiam „Maisto banko“ kiekiui. Kai sakau „Maisto bankas“ – nekalbu tik apie mūsų organizaciją, nes mes dirbame dar su 600 labdaros valgyklų, vaikų dienos centrų ir labai gaila, kad to truputėlį atsakingumo trūksta. Maistas yra perlaikomas pas prekybininkus. Gali daryti nuolaidas prieš 4-3-2 dienas, bet tą paskutinę dieną, jei laikysi iki pat vakaro, to maisto negaus nei stokojantis vaikas, nei stokojantis senelis. „Manto bankas“ turi galimybę paimti iš bet kokio prekybininko tą maistą. Jei ryte dar atiduosi stokojančiam – dieną ar vakare jis jau tą maistą valgys“, – paaiškina pašnekovas.

Nepasiturintieji džiaugiasi dovanomis

Kartais maisto produktai, skirti šventėms, tačiau neišparduodami, dar gali patekti ant nepasiturinčiųjų stalo. Anot S. Gurevičiaus, neparduotas saldainis ar kitas tik šventėms skirtas maistas, dar tinkamas vartoti, atkeliauja į „Maisto banką“.

„Nors tai yra po švenčių, mes esame labai dėkingi prekybininkams, kurie pasirenka ne naikinti tą produkciją, o atiduoti ją. Taip, vaikas nors sausio mėnesį gaus tą kalėdinį šokoladuką, bet tas vaikas, kuris jų valgo mažiau ar net neturi tokios galimybės, juo ne ką mažiau džiaugsis“, – dalijasi vyras.

Šventiniu laikotarpiu kartais ir pavieniai žmonės nori pasidalyti nusipirktu, tačiau taip ir nesuvalgytu maistu. Tačiau ne kiekvieno geras noras pasidalyti gali būti įgyvendintas.

„Tam, kad „Maisto bankas“ galėtų perduoti maistą, maistas turi būti tinkamas vartoti. Kai maistas pagamintas pas žmogų virtuvėje, kažkas turi būti už jį atsakingas – kai „Maisto bankas“ duoda žmogui, jau maisto bankas atsakingas. Žmonės kreipiasi į mus ir yra dalis žmonių, kurie tiesiog nuperka arba randa miltų nepradarytą pakelį, tokį maistą mes galime priimt. Didžiąją dalį paramos mes gauname ne maistu, o žmonių paaukojimais už kuriuos po to yra gelbėjamas maistas ir atiduodamas stokojantiems. Aš labai dėkoju visiems žmonėms, o kas dar to nepadarė – tikrai skatinu“, – dalijasi S. Gurevičius.

Pašnekovas sako, kad jei norite dalytis maistu – nebūtina ieškoti „Maisto banko“, nes kažkur gal yra nepasiturintis ar mažesnę perkamąją galią turintis kaimynas, o gal tiesiog pasidaliję maistu gausite ir savo švenčių stalui dar vieną, naują patiekalą iš kaimyno – taip pirksite mažiau, o maistas nebus švaistomas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją