7 iš 10 lietuvių bent iš dalies keitė savo elektros energijos vartojimo įpročius – pasakė, kas efektyviausiai veikia

Tyrimas rodo, kad 7 iš 10 lietuvių pastarąjį mėnesį bent iš dalies keitė savo elektros energijos vartojimo įpročius. Kaip tie įpročiai keitėsi, kokie taupymo būdai efektyviausi ir kokios kitų metų energijos kainų prognozės?

„Igničio grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė sako, kad dar spalio mėnesį atlikta gyventojų apklausa rodo, jog virš 70 procentų elektros vartotojų pradėjo analizuoti elektros suvartojimą.

„Masė vartotojų vis labiau įsitraukia. Praėjusias metais 55 procentai vartotojų bandė analizuoti, žiūrėti, o dabar skaičius daug didesnis. Įdomu pasižiūrėti, kurios grupės daugiausia įsitraukia. Šia tema labiausiai domisi ir imasi veiksmų vyresni, tai yra nuo 55-erių metų amžiaus. Jie ne tik domisi, ieško informacijos, bet ir imasi veiksmų. Jaunimas nuo 18-os iki 24-erių metų taip pat domisi. Jie, galbūt labiau siekia, kad jų suvartojimas būtų susietas su poveikio aplinkai mažinimu“, – sako A. Vaitulevičė.

Anot pašnekovės, didesnį susidomėjimą lėmė išaugusios kainos.

„Tai labai efektyvus katalizatorius – vartotojai nori duomenų, nori suprasti, ką reiškia kilovatvalandė naudojant vieną prietaisą, kiek turi jų naudoti ir kiek tai lemia finansine išraiška. Manau, šiame kontekste svarbu nepamiršti, kad energijos švaistymas yra viena dedamoji, taupymas – kita, pirmiausia turėtume pradėti nuo švaistymo sričių ir mažinti savo suvartojimą“, – įvardija pašnekovė.

Anot A. Vaitulevičės, beveik 40 procentų apklaustų žmonių nurodė, kad koreguoja apšvietimą. Tai

populiariausias nurodytas būdas mažinti energijos vartojimą. Kai kurie keitė kaitrines lemputes. Antras pagal populiarumą būdas – žmonės stengiasi nepalikti įjungtų ir budėjimo režimu veikiančių prietaisų. Trečias taupymo būdas – stengiamasi suprasti, kokie prietaisai suvartoja daugiausia elektros. Buvo nurodoma, kad rečiau naudojamos indaplovės ir skalbyklės.

„Kaip efektyviau sutaupyti, nurodo ir apklaustų žmonių statistika. Kiekvienuose namuose turime visai nemažai apšvietimo taškų – pakoreguotas apšvietimas iš tiesų gali sukurti greitą naudą, čia yra daug švaistymo. O kalbant iš kiekybinės pusės, daugiausia [elektros energijos] naudoja šaldymo įranga, šaldytuvai, vienareikšmiškai – ir kita elektrinė buitinė technika. Mano nuomone, reikia analizuoti – nuo to viskas prasideda. Žmonės prašo tiekėjų padaryti patogias savitarnos platformas ar per mobiliąsias programėles sukurti patogų, aiškų įrankį, kad suprastume. Tarkime, padarome veiksmą ir po paros matome, kaip tai kinta“, – sako A. Vaitulevičė.

Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys teigia, kad energetikos sektoriui tai buvo iššūkių metai.

„Žiūrint iš vartotojo pusės, kainos – kokių net neįsivaizdavome ir net nesapnavome prieš porą

metų. Turėjome didmenines kainas, kokios yra rinkoje. Tiek elektros, tiek dujų skirtingais mėnesiais matėme ir tris, ir keturis, ir penkis, ir šešis, ir dešimt kartų išaugusias kainas, – to niekas nesitikėjo ir neplanavo. Atitinkamai tada ir sąskaitos už elektrą, dujas, šilumą didėjo ir 50 procentų, ir du kartus. Matėme didžiulį kainų smūgį tiek šaliai, tiek kiekvienam vartotojui. Ko vartotojai, turbūt, nepajuto, tai keliais kartais didėjančių kainų didmeninėje rinkoje, tam yra subsidijos iš valstybės pusės. Prieš dvejus metus elektra kainavo apie 17 centų už kilovatvalandę, o dabar absoliuti dauguma moka 24 centus. Augimo keliais kartais nėra. Kitais metais, turbūt, mokėsime jau apie 28 centus. Bei jei į rinką būtų eksponuota kaina tokia, kokia yra [be subsidijų – Delfi.lt patikslinimas], tai nuotaika būtų žymiai liūdnesnė“, – paaiškina V. Poderys.

Pašnekovas sako, kad tiek kalbant su ekspertais, tiek stebint esamą padėtį, didžiulis kainų šuolis jau neprognozuojamas. Anot pašnekovo, prognozės siejamos ne tik su elektra – ar kalba pasisuktų apie naftą, ar apie dujas, dauguma rinkos dalyvių numato, kad kainos vidutiniškai išsilaikys tame pačiame lygmenyje. Visgi visiškos nepriklausomybės nuo Rusijos niekas neprognozuoja.
„Priklausomybė vis tiek išlieka, ateinantys metai bus ne lengvesni nei šie, nes kaip tik prieš kitą žiemą vėl reikės tas dujų talpyklas pripildyti. Kai jau iš Rusijos vamzdyno dujos neatitekės, kita žiema planuojama ne lengvesnė, o dar kitą ateinantį pavasarį visi mato kaip žymiai linksmesnį. Kiti metai turėtų būti panašūs, bet jau esame ir psichologiškai, ir techniškai, ir visaip kitaip pasiruošę bei turime visas reikiamas priemones“, – raminamomis prognozėmis dalijasi V. Poderys.

Pašnekovas sako, kad taupo visi. Vieni svarbiausių dalykų, anot jo, vengti švaistyti, efektyviau naudoti.

„Europa ne tik švaistymo atsisakė, ne tik pradėjo taupyti, bet, deja, kai kurios pramonės turėjo sustabdyti veiklą. Turbūt geriausias pavyzdys yra „Achema“ – ji neveikia tris mėnesius. Daug trąšų gamyklų, chemijos gamyklų, Vakarų Europoje turėjo pristabdyti savo veiklą. Tuo girtis negalima, tai nėra taupymas gerąja prasme“, – pasak pašnekovo, esant dabartinei situacijai tokius sprendimus pasirinkusios gamyklos taip pat siekia taupyti.

Sudėtinga situacija suaktyvino domėjimąsi atsinaujinančių šaltinių teikiamomis galimybėmis. Anot V. Poderio, panašu, kad šiais metais kilęs atsinaujinančių šaltinių bumas nenuslūgs ir kitais metais.

„Šiemet matėme apie 60 procentų augimą, – jei kalbame tik apie vėją ir saulę, tai labai dideli tempai. Kitais ir dar kitais metais matome panašų augimą. Jei kalbėtume apie saulės energiją, tai 2025-aisiais elektros energija iš saulės energijos, matyt, kokis 4–5 kartus turėtų didėti, vėjo – kokius 2–3 kartus. Ką tai reiškia? Esame tvaresni, žalesni, – tai viena, bet antra – saugumo prasme: iš rinkos išstumiamos dujos ir visa Europa eina tuo keliu. Kitas žingsnis, žiūrint 3–5 metus į priekį, – vandenilis. Vandenilio energetika vystosi ir matyti, kad visos šalys milijardus investuos. Tas vandenilis bus kitas didysis „patiekalas“, kurį pamatysime ant savo energetinio stalo. Kaip prieš dešimt metų kalbėjome, bus saulė, vėjas, tada atsirado elektros baterijos, elektromobiliai, toliau – vandenilio energetika“, – apie nepriklausomybės nuo dujų kelią pasakoja V. Poderys.

Pašnekovas sako, kad kol kas dar esame krizinių nuotaikų, krizinės situacijos viršūnėje, tačiau niekas jau nebenustebins ir situacija klostysis vis geriau.