Anot pašnekovės, akivaizdu, kad ne visi tai supranta, nes jeigu yra vyriškų, brandžių vyrų, kuriems ir taip aišku, kas moka pasimatymo metu ir kaip reikia elgtis, jei moteris siūlosi susimokėti per pusę, tai tuo pačiu yra begalė išlepintų berniukų ir paauglių vyrų kūnuose, kurie tik ir laukia progos prasisukti pigiau net ir pirmojo romantiško susitikimo metu, nors patys į jį kviečia. „Su tokiais „vyrais“ reiktų atsisveikinti kuo greičiau ir tik pasidžiaugti, kad susipratote ir laiku pasprukote“, – šypsosi M. Sabienė.
Nereikia už keliasdešimt eurų jaustis vyrui skoloj – brandūs vyrai moterimis nesinaudoja
„Kai moteris nenori tęsti romantiškų santykių, nenori įsipareigoti, ji sako, kad moka už save, ir tai yra visiška norma, tarsi eidama pietų su kolegomis ar draugais vyrais. Tačiau jei kalbama apie romantiškus santykius, 90 proc. moterų tikrai turi lūkestį, kad jomis pasirūpintų. Tai yra absoliučiai sveikas ir natūralus moters noras.
Klausimas, ar ji pati pripažįsta sau tai, ar ne, geba ar negeba paleisti kontrolės. Nes net kai sumoka pati sąskaitą arba moka už save, tai gali būti tik iliuzija, kad ji kontroliuoja situaciją, arba nenori būti skolinga, nes tarsi kažką turės atiduoti už tai, leidusi už save sumokėti. Ką atiduoti – tai jau fantazijos reikalas. Tačiau jei moteris neturi tokių įsitikinimų, fantazijų ir patirčių, tai tikrai užtenka tiesiog padėkoti ir atsipalaidavus su pagarba priimti vyro pavaišinimą kaip normalų dalyką.
Tas moters kraštutinumas, kad aš viską galiu pati – ir ratus pasikeisti, ir už vyrą sumokėti, ir namus apkuopti, ir vaikus užauginti, ir padirbti už tris, pateisinant vyrą, neva jis vargšiukas niekaip „neranda“ darbo – kad tik vieniša neliktum, kad tik pas kitą nenueitų ir kad namie ramybė būtų – nėra joks privalumas. Greičiau – kaip tik atvirkščiai. Vyrai, kurie iš tikrųjų yra vyrai, net nelabai supranta tokių dalykų. Jiems tokios moterys – tai ne moterys, o greičiau – viena arba kita prasme aukos, su kuriomis gera būti tik tiems, kas moka tuo naudotis, o subrendę vyrai moterimis nesinaudoja“, – įsitikinusi M. Sabienė.
Subrendę vyrai apmoka sąskaitas
Psichologė sako, kad taisyklė, einant į vakarienę arba pietus, gali būti labai paprasta, kaip versle – kas kviečia, tas ir apmoka: „Lygiai taip pat ir santykiuose: jei vyras kviečia vakarienės, tai ir sumoka. Jei moteris imasi iniciatyvos ir pradeda medžioti vyrą, kviesti jį į pasimatymą, tai ji savo noru pereina į vyrišką energiją. Tada jau prasideda kalbos apie mokėjimus per pusę arba apskritai apmokėjimą pačiai vienai. Yra visokių santykių ir visaip būna. Yra, kad ir pakviestas į pasimatymą vyras apmoka sąskaitą, ir net jam klausimas nekyla. Tačiau yra tokių atvejų, kai sėdi ir matai tokias įdomesnes situacijas, kai tampo tą čekį du žmonės, kažką skaičiuojasi, dalijasi. Tuomet man jau sunku suvokti, ką moteris daro su tokiu vyru, žinant, kad yra ir tokių vyrų, kurie į pirmą pasimatymą ateina „pamiršę“ piniginę, grynuosius arba kortelę“.
Į klausimą, ką vyrui pasako moteris, pareiškusi, kad nori susimokėti už save arba apskritai sąskaitą apmokėti, M. Sabienė teigia, kad pirmiausia pati moteris nemato tame vyre lygiaverčio partnerio: „Jei pažvelgsime į vyrą ir į moterį, tai vyras yra tas, kuris veda šokių aikštelėje. Arba, pavyzdžiui, kaip automobilyje – vienas vairuoja, o kitas yra šturmanas. Tai klausimas, kas sumokės yra apie tai, ar šokių aikštelėje abu tampo į skirtingas puses, ar viename automobilyje yra du vairuotojai.
Vyrams labai svarbu, kad moterys jais pasitikėtų ir mokėtų atsipalaiduoti. Tai vėl yra pasąmonės dalykai, nes vyrui iškart atrodys, kad ji kontroliuos, neatsipalaiduos, kovos, konkuruos, norės vis ką nors įrodyti. Tam vyrui, kuris fiziškai gali būti subrendęs, tačiau viduje yra paauglys arba berniukas, bus labai patogu, nes jam nereikės prisiimti atsakomybės, su savo moterimi jis dalysis sąskaitomis kaip su draugu. Jie tiesiog bus du draugeliai. Tačiau jei tai yra vyras, suaugęs, subrendęs žmogus, jis supranta, kad jei tu jo nepriimi, nevertini, tai kam jam tuomet būti su tokia partnere, kuri nemoka džiaugtis, eina į konkurenciją. Tokie santykiai gali būti pernelyg įtempti, nes dviejų vairuotojų arba dviejų vedančių šokyje nebūna. Tada kyla labai svarbus klausimas, kiek tie santykiai truks, kokia jų prasmė, ar jie eis į rimtesnę partnerystę, į santuoką, į ilgalaikius santykius. Spėčiau, kad tai nėra moters naudai, jei ji to siekia“.
Moteriai emociškai pasodinti vyrą yra juokų darbas
Paklausus, jei moteris nori išbandyti vyrą ir pasisiūlo apmokėti sąskaitą, o jis ramiai sutinka, ką tai reiškia ir koks tai ženklas, M. Sabienė sako, kad tai yra puikus pasinaudojimas situacija, kai moteriai iškart turi nušvisti raudona vėliavėlė: „Tai reiškia, kad jis testo nepraėjo – ačiū ir viso gero. Vadinasi tas vyras gali būti donžuanas, alfonsas, kuris mėgsta naudotis moterimis ir turi jų ne vieną, ne dvi. Jie, būna, kraustosi išdidžiai per „mylimas“ moteris kaip išlaikytiniai, pasinaudodami visais tuometinės moters resursais. Jei jau pamatei tokią situaciją, tai susimokėjai ir pasidžiaugei, kad dabar tik tiek sumokėjai, nes vėliau su tokiu vyru šalia tektų nuolat piniginę nešiotis atvirą. Bet to, sutaupei laiko ir neįsivėlei į beviltiškus santykius.
Tai galima sakyti tiktai toms, kurios nori atsimerkti, nes labai daug moterų, kurios to nenori, kurios patenkina savo vidinį poreikį kontroliuoti ir būti svarbios“, – atsako M. Sabienė, paklausta apie moteris, kurios visada pačios nori už save mokėti, nesvarbu, ar yra kviečiamos, ar jų primygtinai prašoma leisti jas pavaišinti.
Koučerė teigia, kad moters energija yra be galo galinga: „Nors esame fiziškai silpnesnės už vyrus, psichologiškai, emociškai esame dešimt kartų stipresnės. Moteriai emociškai pasodinti vyrą yra juokų darbas. Kai moteris pradeda suvokti savo galią, ką ji daro su savo energija ir kaip ji užima erdvę, tada jos reikalas yra susirinkti save į savo teritoriją. Niekas šiaip sau neatsiranda. Moteris pasirenka vyrą. Jei su juo gyvena ilgai, tai jis taip pat yra moters kūryba, nes ji tą vyrą sukuria. Iš esmės bet koks vyras yra sukurtas moters. Juk vyrai yra gimę per moterį, gimė iš moters, aišku, su tėčio prisidėjimu, tačiau prieš gimdami jie vystėsi mamos pilve, buvo, jautė moterišką emociją, vėliau mama juos formavo, ugdė. Dar vėliau jie išėjo į santykį su savo moterimis, kurios vėl turi labai didelę galią tiems vyrams, jų virsmui į vieną arba kitą pusę“.
Pasak psichologės, moteris, kuri dominuoja santykiuose savo energija, labai dažnai pereina į mamos poziciją. Tada vyras tampa berniuku, paaugliu, maištautoju, kuris sako „ne, aš nedarysiu, nenoriu, neisiu“. Jis žiūri į savo moterį kaip į žmoną, tačiau iš tiesų jis turi jai pretenzijų kaip mamai. Tada prasideda verkimai, kai prašoma eiti dirbti, nes jie niekaip negali susirasti darbo. Jis geriau pazys, kaip jam sunku arba tikins, būsiąs kokio reikia, kad tik nesuktų jam niekas galvos. Gal pažais ką nors, pažiūrės serialą, užuot susiradęs darbą arba geriau apmokamą darbą.
„Aišku, būna, kad vyrai, jau pasiekę aukštų pozicijų, pasitraukia iš darbų visam laikui arba laikinai. Tačiau paprastai tokie vyrai būna sukaupę rezervą, kad galėtų išgyventi tam tikrą laiko tarpą, kai ieško kitos pozicijos, arba sukuria savo verslą moterų neprašomi. Tad tas nedarbas būna labai skirtingas. Vaikiškas arba paaugliškas vyras inkš, kels pretenzijas, kad jam ir taip sunku, nors jo moteris dirba per tris darbus, kai jis voliojasi ant lovos prie televizoriaus ar kompiuterio namie. Moteris, bijodama prarasti kontrolę, gali ir likti tokioje situacijoje arba manyti, kad ji savo buvimu ir pinigais kaip nors jį pakeis, išgydys, parodys tinkamą kelią. Nebus taip. Kaip taisyklė, tokios moterys dažnai sako, kad viską pačios gali, jos ir gali, tik jų vyrai ir lieka tame savo amplua, kai nieko iš esmės nedaro, nes yra, kas viskuo pasirūpina, nors ir pabamba“.
Mūsų moterys linkusios nerti į aukos vaidmenį
„Pačioje pradžioje santykių, jei jau moteris pamato, kad ji daugiau dirba, o vyras leidžia sau daugiau nieko neveikti, pramogauti, tai rimtas klausimas, ar jį reikia pastūmėti turėti daugiau atsakomybės, ar tai yra puikus šansas atsikratyti tokio vyro, neįėjus į gilesnius santykius. Juk kam laukti dešimt metų, jei jau dabar yra tendencija, ir matai, kas vyksta. Todėl linkėčiau moterims, patekusioms į tokią situaciją, atsisukti į save ir gerai pamąstyti, nes tokia praktika tik gilės. Atsakyti sau į klausimą, kodėl aš pakenčiu tokius dalykus: ar dėl to, kad bijau likti viena ir iš tos vienatvės ir baimės likti senmergei, ar yra kokie nors kiti dalykai užslėpti. Tada jau reikia dirbti su savimi, nes tai yra tam tikros aukos vaidmuo. Jei matote, kad krypsta santykiai į tokią pusę nuo pat pradžių, tai yra puikus metas mesti tokį vyrą per bortą ir pagalvoti, ko ne jis, o aš iš tiesų noriu. Nes bėgioti paskui tokį vyrą ir pildyti jo norus yra tikrai nieko gero nežadanti bendro gyvenimo pradžia“, – pataria psichologė ir knygų autorė.
M. Sabienė sako, kad finansinė partnerystė yra kiekvienos šeimos susitarimas ir kiekvienos poros vidiniai reikalai: „Pavyzdžiui, mano ir mano šeimos filosofija ta, kad vyro pinigai yra šeimos pinigai, o moters pinigai yra jos pinigai. Ir galima ant manęs pykti, nesuprasti. Ir pas mus šeimoje visko buvo su vyru, tačiau mes grįžome prie šio varianto, nes jis yra geriausias. Aš lygiai taip pati dirbu, kuriu, vykdau veiklą ir esu dėkinga vyrui, už ką jis moka: už paskolas, maistą, būstą. Aš taip pat prisidedu prie namų, nesėdžiu užsispaudusi kaip pelė ant savo grūdų maišo ir niekam nieko neduodu (juokiasi, aut. pastaba). Aš perku, investuoju ir į vaikus, ir į namus. Tačiau tai darau su džiaugsmu ir malonumu, nes žinau, kad yra vyras, kuris tuo pasirūpina dar labiau ir nesu viena, kuriai tai svarbu. Kiekviena normali dirbanti moteris vis tiek leidžia savo uždirbamus pinigus buičiai ir vaikams, daugiau nei sau“.
Esminis koučerės patarimas, pradedant jaunai porai kurti santykius ir siekiant išvengti finansinių nesusipratimų, tai yra bendravimas ir vertybių išsiaiškinimas nuo pat pradžių – kas kaip mato šeimą, kokios bus jų namų taisyklės, kokia tvarka, kaip auklėjami vaikai, kaip valdomi finansai.
„Kiekvienas žmogus ateina iš savo šeimos, tradicijų, su savo lūkesčiais. Norint tą žmogų išgirsti, reikia apie tai kalbėtis. Žinoma, kai abu yra studentai ir jų gyvenimas prasideda nuo nulio, yra vienas dalykas. Kitaip yra kuriant skirtingo amžiaus arba skirtingų sluoksnių partnerystę. Bet kokiu atveju, yra daug būdų, kaip tuos finansus dėlioti, gal nusimatyti kokį nors procentą nuo atlyginimo, kiek kas prisideda prie šeimos biudžeto.
Vis dėlto, vyras turi jaustis viršesnis ir turėti daugiau finansinių atsakomybių šeimai, ir tai normalu. Jo įnašas turėtų būti didesnis, nes moteriai dar turi likti pinigų ir sau. Prisiminkime, kad moterys, net dirbdama tokioje pačioje pozicijoje kaip vyras, paprastai uždirba mažiau“, – sako M. Sabienė. Pasak jos, esmė yra kalbėtis, komunikuoti, spręsti, o ne sėdėti užsiraukus arba aukotis, kas yra blogiausias dalykas, kurį moteris gali padaryti. Taip ji ne tik sau gyvenimą sugadina, bet ir visiems aplinkiniams.
Psichologė sako, kad tie vyrai, kurie yra brandūs, turi išprusimo, vidinio suvokimo, kad jiems nereikia aiškinti, kas ir kaip. Viskas priklauso nuo moters. Kai ji atsigaus iš aukos būsenos, tada erdvė pasikeis ir aplink ją. Vyrai yra jautrūs, pajaus greit ir patys pradės kitaip elgtis, jei tą moterį mylės.
„Kita vertus, yra mažiausiai dvi aukų rūšys. Tos, kurios viską kontroliuoja, dirba kaip darbiniai arkliai. Ir tos, kurios vaidina vaidina, kad nieko negali, nes joms šeima svarbiausia, nors puikiai galėtų būti finansiškai nepriklausomos, daryti karjerą ir panašiai. Tad ši lazda turi du galus, reikia ieškoti centro, kuriame moteris būtų savo gyvenimo šeimininke, jo kūrėja, o ne auka“, – įsitikinusi M. Sabienė.
Mokėti žmonai algą už namų ir vaikų priežiūrą turėtų būtų norma
Pasak psichologės, kai vyras su pagarba, meile ir džiaugsmu pradės moteriai mokėti žmonos atlyginimą, jei ji nedirba niekur kitur, ir pradės vertinti tai, ką ji daro namuose, kas yra labai daug, o moteris išmoks priimti ir pati įvertinti, tada namų šeimininkas ir šeimininkė susilygins pozicijomis.
„Kai vyras pasako, kad yra namų šeimininkas, tai jis išsitiesia, stovi tvirtas ir didžiuodamasis. O kai moters paklausia, kas tu esi, tai ji susigūžia ir su gėdos jausmu pasako – ai, esu namų šeimininkė, pati save nužemindama ir nuvertindama. Tai yra nelygiavertės pozicijos, nes namai vieni. Vyras turi gerbti savo moterį už tai, kad ji yra namų šeimininkė. Juk ji gali būti namų valdovė, karalienė, kūrėja – bet kas, tik ne vargšė šeimininkė. Kai jis tai supras, tai jis su meile ir dėkingumu jai mokės už darbą namuose, vaikų priežiūrą, kuriamą harmoniją, komunikaciją, ryšius ir visa kita, nes tai yra labai didelis darbas“, – įsitikinusi psichologė.
M. Sabienė prisimena ir savo senelius: „Smetonos laikais tokie atlyginimai savo žmonoms tikrai buvo: mano senelis mokėjo atlyginimą mano močiutei, kuri rūpindavosi šeimos reikalais. Sovietmečiu buvo lygiava su kūju ir pjautuvu. Vėliau atėjo emancipacija, kad viskas po lygiai ir viskas turi būti vakarietiška. Dabar jau prasideda vertinimas ir supratimas, kad moteris dirba ir namuose, ir kad tai nėra paprasta. Vyriški vyrai tai priima, džiaugiasi ir gali mokėti. Dar labai svarbu, kad pati moteris mokėtų priimti iš savo vyro pinigus, išmoktų išreikšti savo poreikius ir paprašyti pinigų, o ne kuklintis – ai, čia ne, man nieko nereikia, nepatogu ir kad čia geriau nugarą palenkusi nusižeminusi dirbsiu, nei tikra namų šeimininke būsiu“.
Moterys ir vyrai dažniau skolinasi skirtingoms prekėms ir paslaugoms
Į klausimą, kas statistiškai lietuvių šeimose valdo šeimos finansus – vyras ar moteris, Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė sako, kad atskirų tyrimų, kas šeimose dažniausiai valdo finansus, nėra atlikę, tačiau iškalbingą detalę pastebėjo pernai metų pabaigoje, apklausdami gyventojus apie Kalėdinių dovanų pirkimo tradicijas šeimose.
„Pabandėme išsiaiškinti, kas šeimoje yra atsakingas už dovanų pirkimą, ruošimą ir pakavimą. Paklausus poroje gyvenančių asmenų, 57 proc. moterų ir 7 proc. vyrų patvirtino, kad pasirūpinti dovanomis yra jų atsakomybė. Dar įdomiau buvo vertinti atsakymus tų gyventojų, kurie pažymėjo, kad tai bendra partnerių atsakomybė: taip manė pusė tokį atsakymą pateikusių vyrų, tačiau tik kas penkta moteris. Vadinasi, vis dar didesnė dalis pasiruošimo šventėms rūpesčių tenka moterims, be to, šeimoje ne visada būna iki galo aišku, kas kuo rūpinasi. Žinoma, iš šio klausimo negalima daryti išvadų apie visą šeimos biudžetą“, – pastebi S. Strockytė-Varnė.
Kalbant apie skolinimąsi, vertinandami suteiktų vartojimo paskolų statistiką, banko atstovė sako matantys, kad vyrai daugiau skolinasi namų energinio efektyvumo gerinimui, pavyzdžiui, saulės elektrinei ar nutolusiai saulės elektrinės daliai, šilumos siurbliui ar geoterminio šildymo sistemai, taip pat automobiliui įsigyti. Po lygiai moterys ir vyrai pasiskirsto imdami vartojimo paskolas būsto atnaujinimui ir remontui, kelionėms. Tuo tarpu moterys sudaro didesnę besiskolinančiųjų medicininėms išlaidoms dalį.
Pasidalinkite išlaidas ir laikykitės to susitarimo
„Susitarimai dėl bendrų finansų valdymo yra poros santykių dalis. Todėl atvirai kalbėtis apie išlaidas, planuojamus pirkinius ar taupymo tikslus yra labai svarbu. Bendri susitarimai dėl pinigų leidžia išvengti įtampos ir konfliktų. Kaip rodo praktika, dažniausiai partnerių finansinės galimybės yra nevienodos: už ką vienam yra lengva susimokėti, kitam gali būti didelis galvos skausmas. Vis dėlto idealiu atveju padengti bendras išlaidas būtų galima proporcingai, atsižvelgiant į kiekvieno poros partnerio atlyginimą“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Pasak asmeninių finansų ekspertės, norint bendrai valdyti savo asmeninius finansus, nebūtina visus pinigus sudėti į vieną bendrą kišenę ir iš jos už viską mokėti. Kartais tai gali būti patogu, bet taip prarandamas individualumas ir gali atsirasti nenumatytų ginčų, pavyzdžiui, dėl per brangaus drabužio ar kito pirkinio. Tad verta turėti kiekvienam savo asmenines sąskaitas ir vieną bendrą – skirtą bendroms išlaidoms. Į šią sąskaitą kiekvienas turėtų pervesti atitinkamą dalį savo pajamų. Jeigu vienas asmuo iš poros uždirba daugiau, jis ar ji į bendrą sąskaitą turėtų pervesti proporcingai daugiau pinigų negu kitas.
„Kad susitarimai dėl finansų būtų aiškūs ir sąžiningi, pora turėtų atvirai pasikalbėti apie savo pajamas. Jei bendros pajamos yra žinomos, paprasta nustatyti, koks turėtų būti kiekvieno partnerio indėlis į bendrą sąskaitą. Šį indėlį galima nustatyti taikant paprastą formulę:
Savo pajamas padalinkite iš abiejų partnerių pajamų sumos ir padauginkite iš 100 procentų. Gautas skaičius bus jūsų dalis. Pavyzdžiui, jūs uždirbate 1 400 eurų per mėnesį, o jūsų partneris – 1 000 eurų. Vadinasi, bendros pajamos yra 2 400 eurų. Savo pajamas (1 400) padalinate iš 2 400, gautą skaičių padauginate iš 100 ir gaunate, kad jūsų dalis yra 58 procentai. Atitinkamai kitam partneriui lieka 42 proc. dalis (iš 100 atimama 58)“, – pataria S. Strockytė-Varnė.
Į klausimą, kas gali būti bendros poros išlaidos, banko atstovė sako, kad tai mokesčiai už komunalines paslaugas, buto nuoma, televizijos ir interneto planai, išlaidos maistui.
„Galite sukurti ir bendrą taupymo planą, skirtą atostogų kelionei, finansinei pagalvei ar brangesnėms prekės ateityje įsigyti. Apskaičiuokite, kokios sumos reikėtų. Tada, atsižvelgdami į anksčiau gautas procentines dalis, išsiaiškinkite, kiek prisidėti prie bendrų išlaidų turi kiekvienas partneris.
Tarkime, pora sutarė dėl 1 000 eurų bendrų išlaidų. Atsižvelgdami į atliktus skaičiavimus, kai vieno partnerio bendrų pajamų dalis yra 42 proc., o kito – 58 proc., vienas partneris atitinkamai prie bendrų išlaidų prisidės 420 eurų, o kitas – 580 eurų“, – paaiškina asmeninių finansų ekspertė.
Susitarimas, pasak banko atstovės, galioja tik tada, jei yra sąžiningai jo laikomasi: „Kiekvieną mėnesį sutartą sumą perveskite į bendroms reikmėms skirtą sąskaitą ir iš jos denkite visas suplanuotas išlaidas. Likusi pajamų suma liks asmeninėse sąskaitose, kurias galite naudoti norėdami tenkinti savo asmeninius poreikius – nereikės kartu spręsti ar teisintis dėl kiekvieno brangesnio savo pirkinio. Taip pat verta turėti su bendra sąskaita susietas mokėjimo korteles, kad, pavyzdžiui, maistą galėtų pirkti bet kuris iš partnerių.
Stereotipai pasenę
Jei vienos bendros sąskaitos turėti nenorite, galima tiesiog susitarti, kas už ką mokės. Vis dėlto, kai neatskiriame bendrų pinigų nuo asmeninių, dažnai kyla rizika išleisti per daug ar neplanuotai, o tai gali įžiebti tarpusavio konfliktus“.
S. Strockytė-Varnė sako, kad svarbu suprasti, jog idealiai apskaičiuoti bendrų išlaidų iš pirmo karto gali nepavykti, nes nežinome, kiek suvartosime elektros ar kiek pinigų išleisime maistui. Bet ilgainiui stebint išlaidas, bus vis lengviau tiksliai nustatyti vidutines sumas. Tiesiog iš pradžių apvalinkite skaičius į didesnę pusę ir stenkitės neviršyti suplanuotų sumų.
„Jei šeimoje moteris ar vyras nedirba, iš principo galima naudoti tą pačią taisyklę finansų valdymui – jei vienas iš šeimos narių ar partnerių gauna tam tikras išmokas ar pan., jas vertiname kaip partnerio pajamas ir tuo pačiu procentinės dalies principu galima dengti dalį bendrų sutartų šeimos išlaidų.
Tie patys poros biudžeto valdymo principai galioja nepriklausomai nuo to, kuris šeimoje – vyras ar moteris uždirba daugiau. Stereotipas, kad vyras turi uždirbti daugiau negu moteris, jau yra praeitis. Vyrai, kaip ir moterys, gali puikiai tvarkytis buityje, namuose, auginti vaikus, o moterys, kaip ir vyrai, gali būti pagrindinės šeimos išlaikytojos. Svarbiausia, kad pora dėl to sutartų ir sprendimai būtų tinkami abiems“, – įsitikinusi asmeninių finansų ekspertė.
