Delfi.lt žurnalistas Titas Atraškevičius savo spintoje rado džinsus, kurių jau nebenešioja, tad jie puikiai pasitarnavo tvariam sprendimui įgyvendinti. Džinsai, patekę į tekstilės atnaujinimo studijos „Denim Diaries“ įkūrėjos M. Paukštės rankas, tapo nauju vasarišku drabužiu, – tokį kiekvienas galite pasigaminti namuose.
Nusibodę džinsai gali tapti puikiais šortais
„Reikia nuspręsti, kokio ilgio šortai domina, pamatuoti, pridėti dar šiek tiek ilgio, kad būtų galima atlenkti, – sako drabužiams antrą gyvenimą suteikianti pašnekovė. – Paprasčiau lenkti atraitant.“
Pašnekovė įspėja, kad prieš nukerpant reikia labai gerai apgalvoti, kokio ilgio šortų norisi, kad jie netaptų itin pikantiškais šortukais.
„Mums reikės maždaug 10 centimetrų, kad galėtume atraityti. Džinsų karpymas, plėšymas, jų kita forma, nei esame įpratę, dažnai būna įdomi patirtis. Mamos, močiutės anksčiau savo namuose turėdavo siuvimo mašinas vien dėl praktiškų sumetimų, ne dėl grožio, – ne tik tam, kad sutaisytų kokius mažus nesklandumus. Dabar šiuolaikinio žmogaus namuose retai pamatysi siuvimo mašiną, nebent mėgsta siūti arba ji užsilikusi iš senų laikų“, – sako M. Paukštė.
T. Atraškevičius neslepia, kad tokiam eksperimentui – prikelti savo drabužį naujam gyvenimui – ryžosi pirmą kartą. Nors iš pažiūros atrodo, kad nukirpti džinsų klešnes paprasta, žurnalistas atviras – neįgudusiam tikrai nėra paprastas darbas.
Per kelias minutes vietoj džinsų „įsigiję“ šortus juos galite nešioti net keliais būdais: galima tvarkingai užsiūti, kad nespurtų klešnių galai, galima palikti šiek tiek paardžius siūlus, galima užlenkti šortų galus.
„Kas nori dekoratyviau, gali įsiūti sagučių, – į klešnių atlenktą galą rodo pašnekovė. – Galima džinsus išrašyti raštais, yra tekstilei skirtų flomasterių, dažų, – nupiešus tereikia išlyginti, jie nenusiplauna. Galima įdomiai išlpėšyti, kad atrodytų lyg išplėšyti fabrike, yra daugybė filmukų, kaip tai padaryti, – kiekvienam pagal skonį.“
Mažos gudrybės, kurios suteikia žaismingumo
Pašnekovė atskleidžia dar kelias gudrybes – drabužis atrodys naujesnis ir pašalinus nuskalbtas etiketes. Galime net mamos paprašyti kartu ką nors sukurti.
„Nuvažiavus pas mamą pasakyti: „Kaip man būtų miela, jei tu savo švelnią rankelę pridėtum prie šių šortų ir kokį nors prisiminimą nupieštum arba kartu ką nors sukurtume.“ Tai būtų pats tvariausias žingsnis, ką galima su tuo daiktu padaryti“, – pataria drabužius naujam gyvenimui prikelianti moteris.
Studijos įkūrėja sako pastebinti, kad žmonės vis mažiau pasitiki savo jėgomis, jog patys gali ką nors padaryti, savo rankomis sutaisyti, sukurti. Ji ragina šiek tiek laiko skirti kūrybiniam darbui ir pajusti, koks nuostabus gali būti vidinis atlygis.
„Paskaičiuojama, kiek kainuoja darbo valanda, ir, atrodo, dabar sėdėk, krapštykis, geriau nunešiu – tegu išvalo, tegu padaro. Bet kai pats padarai mažą pokytį, apima pasididžiavimo jausmas“, – M. Paukštė pataria skirti laiko kurti patiems.
Vienas pavyzdžių: tokius džinsinius šortus galima šiek tiek pagražinti ties kišenėmis – išsiuvinėti dekoratyviu kilpiniu dygsneliu.
Į eksperimentą nėręs žurnalistas išbandė, ką reiškia pačiam sukurti naują drabužį ir koks tas darbas su adata.
„Paskaičiuota, kad šiuolaikinis žmogus drabužį dėvi vidutiniškai septynis kartus, nors dar gyva karta, kuri drabužį dėvėdavo 50 kartų ir daugiau. Tie skaičiai sklando įvairiuose pranešimuose, pastebėjau, kad tai labai provokuoja žmones pasiginčyti – sako, turiu džinsus, kuriuos kasdien nešioju, tad per metus išeina 365 kartai. Bet, pavyzdžiui, vestuvinė suknelė – vienas kartas, ir šiukštu nereikėtų rengtis kitai nuotakai, nes ištiks bloga lemtis. Sudėkime – kas išeina? Vidurkis jau mažesnis“, – paaiškina pašnekovė.
Pažvelgus kūrybiškai, pasitelkus fantaziją, drabužiai, kurie jau nusibodę, gali tarnauti gerokai ilgiau, nei dėvint juos tik pagal pradinę paskirtį.
„Kviečiu žmones kalbėti apie tai, pasidaryti pramogą, – kiekvienas turėtų vis kitokių patirčių ir istorijų. Žmonės gali papasakoti įvairių nutikimų su drabužiais ir tai juos paskatina labiau nei koks suktas stalo žaidimas, sukurtas tam, kad kompanija turėtų apie ką pasikalbėti. Dar svarbu pasidovanoti tą rūbą“, – naujai pagamintus šortus moteris sulanksto ir įteikia kartu kūrusiam Titui.
Ką daryti su medžiagos likučiais?
„Jei norėtumėte tiesiog atsikratyti, reikėtų mesti į tekstilės atliekų konteinerį arba, sukaupus didesnį kiekį, galima nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Jei atneštumėte man – priimčiau, bet nekviečiu nešti, nes jau nespėju visko apdoroti, ką turiu. Išmesti lengviausia. Europos Sąjunga mus pamažu moko nemaišyti tekstilės atliekų su mišriomis atliekomis. Galite pabandyti panaudoti kūrybiškai. Aš esu dariusi daug dalykų, net filmavusį tokią klešnę – buvo Jono Meko įkvėptos dirbtuvės, tai naudojau klešnę kaip objektyvą. Buvo labai smagu, – šiltu priminimu dalijasi kūrėja. – Iš tokių atraižų galima daryti viską, kad darome iš bet kokių tekstilės atraižų, – maišyti su kitomis, bandyti pasisiūti pagalvėlę, net supakuoti dovaną.“
Pašnekovė sako, kad tereikia pasitelkti išmonę, ir net paprasta atraiža tampa naudingu ar tiesiog dekoratyviu kūriniu, o idėjų visuomet galima rasti internete arba savo aplinkoje.
