Su Lietuva sieja tik pilietybė, investavo laiku ir vietoje

Torrevieja mieste Ispanijoje su žmona įsikūręs žinomas Lietuvos iliuzionistas, renginių vedėjas Arvydas Stonys neatsidžiaugia savo pasirinkimu, mėgaujasi gyvenimu, sukūrė sėkmingą verslą, o kotedžas, kurį nusipirko, jau pabrango daugiau nei 70 tūkstančių eurų.

„Jeigu anksčiau su žmona sakydavome: „pas mus Lietuvoje“, tai šiandien sakome: „pas mus, Ispanijoje“ [juokiasi, aut, pastaba]. Iš tiesų, tai mudu padarėme drastišką sprendimą: pardavėme viską, ką turėjome Lietuvoje, ir su Lietuva šiandien mus sieja tik pilietybė. Parduoti Vilniuje namus mums pasisekė tada, kai kainos buvo pike, o čia nusipirkome, kai dar kilti nepradėjo. Po karo labai daug lietuvių ir ukrainiečių čia atvyko ir kainos drastiškai pakilo. Mums tikrai labai pasisekė laiku ir vietoje investuoti. Grįžti į tėvynę artimiausiu metu tikrai neplanuojame, o kas bus toliau, nežinia, nes spjauti į šulinį visi žinome, kad negalima“, – šypsosi Arvydas.

Arvydo Stonio gyvenimo akimirkos Ispanijoje, nuotr. iš asmenio archyvo

Žmogus, pasak iliuzionisto, iš savo prigimties yra tinginys, ir jeigu tam tinginiui leisi valdyti, tai bus blogai: „Jei būtume pasilikę būstą Lietuvoje, tai būtų buvęs kaip atsarginis variantas, ir tada šioje šalyje nedarytumei visko, ką gali sukurti. Juk jei nesigaus, visada gali grįžti į Lietuvą. O kai sudegini tiltus, griebiesi visko, kad būtumei čia, tinginystei nebėra vietos“.

Arvydas su žmona administruoja atostogų namus, turi jų virš 20-ies, šeimos jiems palieka raktus, ir jie padaro viską, kad šeimininkai kuo mažiau galvotų apie būstą, tai reiškia, kad pasirūpina nuo iki, ar tai būtų nuomos klausimai, ar gedimai, priežiūra ir kiti dalykai. Arvydas taip pat veda renginius, rengia savo pasirodymus, dirba su vaikais.

Arvydo Stonio gyvenimo akimirkos Ispanijoje, nuotr. iš asmenio archyvo

Per langus mato jūrą, gailisi, kad neatvyko anksčiau

„Pernai gegužės mėnesį atvykome pažiūrėti, ar mums tinka ši šalis, nes nebuvome Ispanijoje buvę, žinojome apie ją daugiau iš televizijos, draugų atsiliepimų. Nebuvo taip, kad mes iškart pasirinkome būtent Torrevieja, užsiminėme keliems pažįstamiems, kad galvojame įsigyti būstą, ir ne vienas jų pasiūlė būtent šį miestą. Bet mes išsinuomojome automobilį, apvažiavome visus aplinkinius miestus. Kiekviename jų žmonai sakydavau tą pačią frazę: šalis – taip, bet miestas – ne mano. O Torrevieja, vos tik atvykus į ją, lipo ir prilipo. Ir labai ramus miestas, ir šurmulingas vasarą, kai atvyksta daug žmonių. Bet visas šurmulys daugiau koncentruojasi prie jūros, o jei reikia ramybės, tiesiog reikia paeiti kiek toliau į šoną. Jeigu paimti Lietuvos kurortus, tai nuvažiavai į bet kurį ir tu visada esi šurmuly ir reikia toli eiti, kad rastumei ramybę, o čia viskas šalia.

Arvydo Stonio gyvenimo akimirkos Ispanijoje, nuotr. iš asmenio archyvo

Mudu su žmona gyvename apie kilometras nuo jūros ir ten taip ramu – išėję į terasą, negirdime nei automobilių, nei triukšmo, klausomės paukščių čiulbėjimo, pro miegamojo langą matome jūrą. Iki jos apie 8 minutės pėsčiomis neskubant. Kasdien vaikštome prie jos, kvėpuojame gaiviu, sveiku nuo jūros dvelkiančiu oru. Tai yra tokia fantastika, kad gaila tik vieno, kad neatradome to anksčiau“, – sako Arvydas.

Paklausus, kokie didžiausi miesto privalumai, čia gyvenantis lietuvis sako, kad, žinoma, jog jūra ir ne bet kokia, o švari, ne tokia, kaip mūsų Baltija, automobilį galima parkuotis mieste praktiškai nemokamai, gali privažiuoti prie pat paplūdimio. „Miestas yra ištęstas palei jūrą, tai yra didelis pliusas, nes jeigu nori, gali būti prie jūros, jeigu ne – gali mėgautis kitomis pramogomis: eiti į kavines, restoranus, kino teatrus, parduotuves, prekybos centrus. Vyksta įvairių renginių. Pramogų čia tikrai yra, ir visada jūra yra pasiekiama. O kur dar druskų ežerai. Štai rožinis ežeras yra šiemet oficialiai pripažintas kaip turintis antivėžinių medžiagų“, – sako Arvydas.

Norintiems įsigyti būstą pataria netaupyti ir susirasti patikimą NT agentą

Į klausimą, ar nepagalvojo pirkti būsto Lietuvos pajūryje, Arvydas atsako, kad tikrai ne: „Pirmas dalykas tai yra mums netinkamas klimatas, antra – Baltijos jūra ne tai, kad nešvari, ji purvina. Viduržemio jūroje atsistojęs ant uolos, gali matyti dugną 10 metrų gylyje ir plaukiojančias žuvis. Tai yra labai švari jūra. Ispanija yra pripažinta sveikiausia Europos valstybe, čia ilgiausiai gyvena žmonės. Mes gyvename Costa Blanca regione, kuris yra pats sveikiausias Ispanijoje, mūsų pasirinkimui tai irgi turėjo įtakos. Žiemą Torreviejoj nešalta, vasarą nekaršta dėl čia esančių druskų ežerų“.

Arvydo Stonio gyvenimo akimirkos Ispanijoje, nuotr. iš asmenio archyvo

Paklausus, ką patartų tautiečiams, norintiems čia nusipirkti būstą, Arvydas visų pirma pataria nesusigundyti pigiomis kainomis skelbimuose: „Mes taip pat puolėme žiūrėti į kainą, nesuprasdami, kurioje vietoje yra tas būstas. Nesirinkite būsto prie rožinio ežero, nes uodai suės, taip pat ten gyvens daug filipiniečių, rumunų, kaimynystė bus nekokia.

Perkant būstą rekomenduoju neužsiimti savigyda, neieškoti būsto patiems, o pasitikėti NT brokeriu, bet vėlgi, brokeris brokeriui nelygu. Šiandien Torrevieja mieste gyvena apie 100 tūkstančių nuolatinių gyventojų ir yra apie tūkstantis NT agentūrų, tai galima įsivaizduoti, kiek ir kokio plauko žmonių čia yra. Yra keletas patikimų agentūrų, ir jeigu žmonės nori pirkti būstą, mielai pasakysiu, kurios tai yra, su kuo geriausiai bendrauti, nes turime patirties. Su manimi visada galima susisiekti per Facebook. Tikrai patarsiu.

Brokeris ne tik randa būstą, jis pažiūri, ar būstas turi tvarkingus dokumentus ar neturi skolų, nes čia perkant būstą, gauni ir visą jo kraitį. Į jo paslaugas daug kas įeina, kaip ir teisininkų, notarų suradimas ir daug kitų dalykų. Labai svarbu, kokia vieta, kokia kaimynystė šalia, viskas svarbu, o nežinant galima labai lengvai pasimauti. Tad tikrai nereikia taupyti šioje vietoje pinigų, nes perkančiam žmogui praktiškai nekainuoja brokerio paslaugos, jas apmoka parduodantis būstą, todėl drąsiai rinkitės patikimus agentus“.

Arvydo Stonio gyvenimo akimirkos Ispanijoje, nuotr. iš asmenio archyvo

Maisto kainos drastiškai skiriasi, maitinasi sveikai

„Jaučiame labai didelį maisto kainų skirtumą nuo Lietuvos, bet mūsų mityba nėra kaip tūlo lietuvio, mes labai mažai valgome mėsos, o labai daug valgome daržovių, vaisių, todėl mums kainų skirtumas yra grandiozinis. Jeigu už kalafiorą Lietuvoje sumokėsi tris eurus, tai čia tiek kainuos trys.

Kiekvieną penktadienį važiuojame arba einame į turgų, kuris yra apie vienas kilometras nuo mūsų. Turime tokį vežimėlį ant ratukų, čia jie labai populiarūs, nes tikrai patogūs. Tai prisikrauname jį pilną visai savaitei tiek vaisių, tiek daržovių už maždaug 30 eurų. Jeigu vyno perkame, tai šiek tiek daugiau. Jeigu imti lietuvį, kuris valgo daug mėsos, tai jam bus pigiau nei Lietuvoje, bet ne taip stipriai, nei maitinantis augaliniu maistu.

Arvydo Stonio gyvenimo akimirkos Ispanijoje, nuotr. iš asmenio archyvo

Taip pat mes labai mėgstame žuvį, jūros gėrybes, kurių čia yra be galo daug. Tokie kaip langustinai, atėjus į parduotuvę dienos pabaigoje kainuoja apie 8 eurus už kilogramą, kai Lietuvoje jie kainuoja kelis kartus brangiau. Čia visada viskas šviežia, nes žmonės labai daug valgo žuvies, jūros gėrybių, tad nuolat pildoma, niekas vitrinose neužsilaiko po kelias dienas. Štai neseniai kepėme rają, moreną. Egzotikos čia irgi nemažai ir mums ji labai patinka. Daug kas čia mums patinka, todėl ir esame čia ir planuose neturime jokių kitų krypčių“, – šypsosi Arvydas.

Ispanai dievina lietuviškus kepinius: šakotis pats mylimiausias

„Į Ispaniją atvažiavome prieš penkerius metus. Svajojome su vyru apie šią šalį, taigi, vienu metu ėmėme ir pasiryžome čia atvykti, nors tai nebuvo idealiausias momentas, kadangi laukiausi 7-ąjį mėnesį“, – šypsosi Anastasija, šiandien būtent Torrevieja mieste su vyru ir vaikais ne tik gyvenantys, bet ir vystantys itin sėkmingą šeimos verslą, lietuvišku pavadinimu „Laba diena“. Čia jie tokie vieninteliai, artimiausia kavinė „Luka“, kuri gamina lietuviškus patiekalus: šaltibarščius, cepelinus, žeimaičių blynus yra Guardemar miestelyje.

Kavinė „Laba diena“, nuotr. iš asmeninio archyvo

Dirbantys be išeiginių, neatsiginantys klientų ir tuo nepaprastai besidžiaugiantys kepyklėlės pačiame miesto centre, prie pagrindinės bažnyčios, savininkai sako, lietuviški skanumynai patinka tikrai ne tik čia gyvenantiems tautiečiams, ispanai dievina mūsų lietuviškus šakočius, tinginius, medaus tortus ir kitus nuostabius patiekalus, kuriuos čia pat gamina ne tik Anastasija, bet ir kitos čia gyvenančios lietuvaitės. Štai, pavyzdžiui, grybukus kepa iliuzionisto Arvydo žmona.

Kavinė „Laba diena“, nuotr. iš asmeninio archyvo

„Pačią Torrevieja pasirinkome, nes čia gyvena draugai. Atvykus, ispaniškai mokėjome tik Hola (labas, liet.) ir Gracias (ačiū, liet.). Per du mėnesius teko išmokti kalbos pradmenis. Pragyvenus čia penkerius metus galiu tiksliai pasakyti, kad Ispanija yra viena patogiausių ir komfortiškiausių vietų gyvenimui. Oras čia nuostabus, žmonės labai draugiški. Žiemą dienos ilgesnės nei Lietuvoje 2–3 valandoms. Iš minusų būtent šiame mieste, tai labai sunku rasti, kur pastatyti automobilį. Ir netgi radus vietą, vis tiek pergyveni, nes daugumai vietinių automobilių bamperiai yra skirti smūgiams tiesiogine šia žodžio prasme. Ispanai parkuojasi iki atsitrenkimo į kitą mašiną“, – pasakoja Anastasija.

Sulaukia didžiulio palaikymo iš tautiečių

„Šių metų pradžioje sumanėme kepti šakočius, iš pradžių kepėme namuose pagal individualius užsakymus. Gavosi visai gerai, taigi nusprendėme, kad reiktų atidaryti kepyklėlę. Radome gražią vietą, bet ji labiau tiko kavinei, taigi, nusprendėme pabandyti kiek platesnį verslą. Sunkumų atidaryti patį verslą praktiškai nebuvo, visa tai vyko pakankamai paprastai. Užtrukome apie mėnesį, gal netgi mažiau, tikrai nebuvo jokių problemų“, – prisimena verslo pradžią Anastasija.

Kavinė „Laba diena“, nuotr. iš asmeninio archyvo

Iš pradžiu moteris dirbo viena, vyras padėdavo ties administravimo darbais. „Vaikai taip pat labai labai padedo, ir dabar, aišku, kiek gali, nes dar maži (dukrai – 5, sūnui – 9), bet lėkštes nuo stalų surenka, kėdes su stalais pastumdo (šypsosi pasakodama). Taigi, galima sakyti, kad turime šeimyninį verslą. Gaminame ne tik kepinius, bet ir pusryčius, labai mėgstami čia yra varškėčiai, įvairūs sumuštiniia, taip pat ir pietus, ruošiame spagečius balonesa/carbonara, picas, Cezario salotas, trintų daržovių sriubą, užkandžiams labai mėgstama lietuviška kepta duona su suriu. Nors, žinoma, kadangi esame kepyklėlė tai, be abejo, mūsų pagrindas ir „arkliukas“ yra skanumynai“, – nuoširdžiai pasakoja nuolat besišypsanti lietuvė.

Pasak kepyklėlės įkūrėjos, šakotis, vamzdeliai su „Rududu“, sausainiai „Riešutas“, tinginys, bandelės, „Napoleono“ tortas, „Medučio“ tortas, ir daug kitų skanėstų yra labiausiai mėgstami: „Šakotis, žinoma, yra visiškas mūsų „bestseleris“, kuris ispanams irgi labai patinka. Lietuvių apsilanko pas mus tikrai daug, kuo mes labai didžiuojamės. Tikrai jaučiame tautiečių palaikymą, stengiamės pradžiuginti juos savo skanumynais, savo nuoširdumu ir jaukumu. Taip pat labai džiugu, kad ispanai, kurie užsuka labai greit išmoksta šiuos du mūsų lietuviškus žodžius ir tikrai labai smagu, kai jie atveria duris ir šypsodamiesi sako „Laba diena“. Tai įkvepia, gera kurti verslą žmonėms, kurie su šypsena ateina, ir dar didesne išeina“.

Kavinė „Laba diena“, nuotr. iš asmeninio archyvo

Kultūrų miksas, mieste nemažai privalumų

„Torrviejoj išties galima sutikti labai daug lietuvių: jie arba nuolatiniai gyventojai, arba atvyksta čia žiemoti, arba turi nusipirkę būstus, kaip investiciją ir juos nuomoja. Be lietuvių čia yra nemažai lenkų, ukrainiečių, rumunų, arabų. Čia yra labai didelis kultūrinis miksas, žmonės gyvena tarp skirtingų kultūrų, kai kurios jų gali būti mums ir nepriimtinos“, – pastebi netoli šio miesto su šeima gyvenanti Aušra Burnienė, turinti oficialią NT agentės licenziją.

Paklausus, kas tai per miestas, ir kodėl čia taip važiuoja lietuviai, Aušra sako, kad apie Torrievieja sklando daug mitų, vienas jų, kad tai yra kurortas, jis nėra toks, kaip mes jį įvaizduojame.

„Jeigu mes įsivaizduotume bet kurį didesnį provincijoje esantį miestą, imkime, pavyzdžiui, Šiaulius, tai rajonų jame yra visokių: gerų, prastų, yra naujos statybos, yra senos, verda socialinis, kultūrinis gyvenimas. Tai yra normalus provincijos miestas. Torrevieja yra lygiai toks pats normalus provincijos miestas, tik yra mažesnis, turi uostą. Tad žiūrint, ko ieškote, jeigu tik poilsio ir norite gyventi kurorte, kaip Palangoje, tai čia gali netikti. Taip, jis turi paplūdimius, ir Klaipėda juos turi, bet mes nevadiname jos kurortu. Taip ir čia. Kurortai pas mus yra Palanga, Nida, Šventoji. Tai jei norite gyventi tikruose kurortuose, reikia važiuoti už Torreviejos, kur yra patys tikriausi kurortai, juose gyvena apie 80 proc. Vakarų europiečių“, – pastebi Aušra.

Aušra Burnienė

Netolies gyvenanti lietuvė kaip miesto privalumus, kodėl tiek daug lietuvių atvyksta čia, įvardina patogius, tiesioginius skrydžius, kurie vykdomi iš Kauno į Alikantę. Torrevieja yra apie 45 km nutolusi nuo oro uosto.

„Jeigu važiuojate į Torrevieja gyventi nuolat, tai yra tikrai puiki vieta gyventi, viskas čia yra, visa infrastruktūra. Kultūrinis gyvenimas čia gan aktyvus. Yra turizmo centras, kuris nuolat skelbia apie renginius. Tai ir maisto mugės, tai flamenco pasirodymai, ir eitynių begalė per metus, yra dvi koncertų salės, yra privati ligoninė ir valstybinė universitetinė ligoninė. Torrevieja turi dar vieną trauką senjorams, kurie nenori vairuoti – čia viską gali pasiekti pėsčiomis, miestas nėra didelis. Kas dar labai svarbu – turi druskų ežerus, kas yra didžiausias šio miesto privalumas. Realiai esi tarp jūros ir druskos ežerų. Kas turi sveikatos problemų, masiškai čia važiuoja ir pažįstu pati labai daug lietuvių, kurie čia pasirinko gyventi būtent dėl sveikatos, kurie turi egzemas, problemų dėl plaučių, bronchų. Čia visą laiką kvėpuoji druskomis, esi tarp vieno didžiausio druskų ežero Europoje ir jūros, tai esi nuolatiniame druskų kambaryje.

Kas dar gerai, senjorai čia neturi kalbos barjero, nes čia kas trečias žmogus kalba rusiškai. Jeigu nusipirksi būstą kokiame kaimelyje aplink Torrevieja, tai ten gyvens 80 proc. ipanų, jie tikrai nekalbės su tavimi nei rusiškai, nei angliškai. Dar kas gerai čia, tai, kad miestas pretenduoja tapti uosto traukos centru, nes į jį investuoja 24 mln eurų, dviejuose uosto aukštuose bus pramogų zonos, restoranai, kavinės. Jis jau pradėtas statyti ir kitą sezoną bus baigtas. Taigi, iš pramoninio uosto virsta į pramogų. Jaunimui čia yra gan gerų naktinių klubų, vienas jų pagal reitingus lenkia net žymiosios Ibizos. Iš esmės, Torrevieja nėra senjorų miestas, nes yra daug dirbančių žmonių, daug šeimų su vaikais čia gyvena“, – pastebi Aušra.

Torrevieja, nuotr. iš asmenio archyvo

Būsto kainos pakilo, labai svarbi kaimynystė

„Buvo lietuvių, kurie pirko Torrieviejoj dviejų kambarių apartamentus už 20–30 tūkstančių eurų, ir tikrai tokių buvo nemažai. Kainos buvo tokios, nes tai buvo neaatrastas miestas. Su kiekvienais metais jis įgauna vis didesnę vertę. Pirmieji žmonės investavo į visiškai neatrastą žvejų miestelį. Čia kaip avilio principas: kažkas atrado, kažkam patiko, kažkas papasakojo, ir pradėjo vis labiau lipdytis“, – sako Aušra.

Bet, pasak lietuvės, tie, kurie susipirko NT labai pigiai, gavo ir atvirkštinį dalyką: „Su pigia kaina nusipirko ir pigią kaimynystę. Jeigu nusipirkai pigiai, tai kažkas irgi nusipirko pigiai, ir gyvenimas verda tam tikrame socialiniame sluoksnyje. Jeigu nori gyventi kitokiame, turi kraustytis į kitus Torrevieja rajonus, tokius, kurie panašūs, tarkime, į Vilniaus Kalnėnus, kur pristatyta naujų, gražių kotedžų, namų su savo kiemais. Čia ir kainos kitos. Pigiausi yra senos statybos namai, kur nėra bendrų baseinų, langai žiūri vienas į kitą. Tai, kad jis bus prie jūros, jis netaps poilsiniu, nors pardavinėjantys butus Torreviejoj neretai juos taip pristato. Stebuklų nebūna ir už pigiai gerų apartamentų geroje vietoje nenusipirksi“.

Aušra sako, kad visoje Kosta Blankoje per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo parduota 24 tūkst. butų, iš kurių lietuviai sudarė daugiau nei vieną procentą, kas nėra mažai. Šiandien, turint 100 tūkst. eurų, ir gerai paieškojus, Torrieviejoj tikrai galima rasti gerą būstą: „Miesto šonuose yra jaukūs rajonai, kur yra kotedžai, yra ir namukų, nors jie nedideli, bet viskas su jais tvarkoje, iki jūros bus apie 800 metrų. Greičiausiai jie bus remontuoti, norint nieko būste nedaryti, reikia ieškoti naujesnių rajonų. Nuomos kainos Torrevieja yra gan žemos žiemos sezonu – mėnesiui išsinuomoti būstą galima už 700 eurų, kai sezono metu tiek gali kainuoti savaitė“.

Pigiausiai Torreviejoj, pasak Aušros, gali nusipirkti dviejų kambarių butą už 40-50 tūkstančių eurų, jis bus apleistas, sename name neaiškioje kaimynystėje: „Kaip jau minėjau, reikia susimąstyti ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kas bus tavo kaimynai, ar saugiai jausiesi, ar būsi ramus juos palikdamas, kai grįši į Lietuvą. Prieš perkant bet kokį būstą tikrai patariu ne kartą atvažiuoti apžiūrėti ne tik jo paties, bet ir kaimynystės tiek ryte, tiek dieną, tiek, ypatingai, vakare.

Lietuvė sako, kad šiandien dienai labai daug statosi naujų rajonų, kuriuose kotedžų kainos prasideda jau nuo 200 tūkst. eurų, nors pardavėjai rašo, kad jų kainos prasideda nuo 150 tūkst. eurų, ko niekada nebūna: „Jeigu perki naujos statybos namą, tai supranti, kodėl tokios kainos: tiek dėl išaugusių statybinių medžiagų kainų, tiek darbo jėgos trūkumo ir pabrangimo. Žemės irgi nepadaugėjo, sklypo kaina Ispanijoje iš esmės yra labai brangi ir ji tik didėja. Jeigu gyveni daugiabutyje, tikėtina, kad matysite jūrą pro langą, nes miestas išsidriekęs palei ją. Bet jei norite buto su vaizdu į jūrą ir kad jis kainuotų 50 tūkst. eurų, tai taip nebus, jis kainuos tris kartus brangiau. Už 50 tūkst. eurų nusipirkę butą galėsite matyti, ką kaimynas veikia, kai kur galima ir ranką kaimynui paspausti, nes gatvės čia labai siauros (juokiasi, aut. pastaba). Prieš perkant seną būstą taip pat pravartu reiktų pasidomėti, ar tas namas nebus renovuotinas, nes vyksta nemažai projektų“.

Torrevieja, nuotr. iš asmenio archyvo

Dar į ką Aušra kviečia atkreipti dėmesį perkantiems būstą, tai yra parkingas: „Mieste su parkavimu yra didelės problemos, nes jis nebuvo pritaikytas gyventi tokiam kiekiui žmonių. Perkant būstą, jei yra automobilis, turėti parkavimo vietą yra privaloma, nes gatvėje rasti vietos neveik neįmanoma net ir ne sezono metu. Jeigu atvažiavote ilsėtis, tai viskas gerai, bet jei gyventi, tai gali kilti rimtų problemų“.

Susiraskite agentą su oficialia licenzija

„Šiandien yra labai lietuvaičių, save prisistatančių NT agentais, kurie čia dirba be jokių licenzijų. Valencijos regionas nuo š.m. spalio 18 – os dienos įvedė privalomą agentų licenzijavimą, tad situacija kardinaliai pasikeitė. Tad, lietuviai norintys būstą pirkti šiame regione, kad nepasimauti ant sukčių, papulti į komplikuotas situacijas, turėtų paprašyti oficialios licenzijos. Turintys licenziją agentai priklauso API agentus vienijančiai asociacijai. Tam, kad ją gauti reikia išsilaikyti egzaminus, ir, beje, tai nėra taip paprasta: mokslai apima nuo kadastrinių matavimų iki statybinių konstrukcijų žinojimo. Licenzijuotas agentas žino ir visą įstatyminę bazę. Yra virš 200 mokslo valandų, viskas vyksta ispanų kalba. Tuomet laikai egzaminą, ir jei išlaikai, gauni diplomą, ir licenziją“, – tokią licenziją turinti sako Aušra.

Lietuvė sako, kad žmonės, patikėję ne va tai agentais, kai šiandien visi save agentais laiko, kurie būstą čia įsigijo, tai paskui ieško, kas jiems profesionaliai padės: „Pati tokių daug sulaukiu, nes rasti būstą yra tik viena iš sudedamųjų dalių, iki raktų gavimo čia reikia nemažai pereiti ir daug dalykų žinoti. Agentai būna palieka perkantiems advokato telefoną ir tuo jo misija neva baigta. Taip nėra. Žmonės atvažiuoja nemokėdami nei anglų, nei ispanų, yra didžiulis stresas susigaudyti, kas ir kaip. Namų pirkimas gali ne tik gerokai išvarginti, bet ir ilgai užtrukti. Tada žmonės atsiduria panikoje ir ieško, kas jiems padės, susimoka už pagalbą dar kartą, kad būtų sutvarkyta juridinė pusė. Juk sandorių čia būna labai įvairių, labai daug būstų su netvarkingais dokumentais, yra daug paslėptų dalykų, kurių pirkėjai net neįsivaizduoja, kad gali būti, juolab, kaip tai patikrinti“.

Esminiai patarimai, pasak Aušros, norintiems įsigyti būstą yra tokie: „Atsakykite sau į klausimą, kam jums jo reikia: ar norite patys gyventi, norite nuomoti ir atvažiuoti pailsėti, važinėsite su mašina, ar jos jums nereikia. Norint būstą nuomoti, reikia turėti licenziją, ji gaunama per 12–16 mėnesių. Tai arba reikės jos laukti, arba ieškoti su jau esama licenzija. Tai tam, kad nepaklysti, nesuklysti, nepermokėti, geriau iškart susirasti agentą, kuris turi ne tik licenziją, bet ir reputaciją. Taip galima išvengti daugybės galimų problemų pirkimo procese“.

Aušra Burnienė
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės