Mūsų šeimos pajamos pernelyg didelės, kad teisėtai priklausytų parama maisto produktais, todėl šiam žurnalistiniam eksperimentui teko jų krepšelį įsigyti iš tokią teisę turinčio asmens. Produktų galite gauti, jeigu vidutinės mėnesio pajamos vienam jūsų šeimos nariui neviršija 220,50 eurų.
Toks sandėris nėra nei labai moralus, nei teisėtas, todėl pardavėjo tapatybės neatskleisiu. Tegul lieka nežinoma, ar jis arba ji nusivylė, neradęs paramos krepšyje austrių bei šampano, ar tiesiog pinigų buteliui reikėjo labiau, negu užkandos.
Atvežiau paramos gavėją prie vieno Dzūkijos miestelio seniūnijos, kur tuo metu buvo dalinami rugsėjo mėnesio maisto maišeliai. Užrištą plastikinį maišelį jis padėjo tiesiai į mano bagažinę, kad būčiau tikras, jog nieko iš jo neišėmė, nepridėjo ar nesukeitė – testas privalo vykti sąžiningai.
Parsivežęs namo pirmiausiai įvertinau pakuotę. Jokiais užrašais neišmargintas maišelis pakankamai tvirtas, kad atlaikytų maisto produktų svorį nesuplyšęs, kol paramą gavęs žmogus parsineš jį namo. Tik neišnaudota galimybė išnaudoti jį kaip erdvę socialinei reklamai. Gal tai būtų visai neblogas būdas pasiekti tikslinę grupę, kuriai aktualios darbo paieškos, persikvalifikavimo arba priklausomybių gydymo paslaugos.
Paramos pakete suskaičiavau 8 maisto produktus ir muilą „Tindi“. Nuo jo ir pradedu bandymus, nes prieš valgį juk būtina nusiplauti rankas. Šią paskirtį muilas atliko kuo puikiausiai, neerzino jokiais sintetiniais egzotiškų augalų kvapais. Žinoma, galima pasipiktinti, kad į pagalbos paketą netilpo ir dantų pasta, tarsi varguoliams nereikėtų jų valyti, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad daugiau higienos priemonių bus išdalinta gruodžio mėnesį. Prieš didžiąsias žiemos šventes juk reikia ne tik rankas nusiprausti, bet ir galvą išsitrinkti, o gal net drabužius išsiskalbti.
Paramos maiše neradau nė vieno produkto pažeista pakuote ar pasibaigusiais galiojimo terminais. Pavyzdžiui, „Biovelos“ kiaulienos ir vištienos konservai galioja iki 2024 m. rugpjūčio 2 d. Per metus tikrai pasitaikys proga atidaryti, bet aš jos nelaukiau – visko turiu paragauti kuo greičiau ir aprašyti įspūdžius.
Kiaulienos ir vištienos kokybei neradau ką prikišti – mėsoje nėra kaulų ar kremzlių, nepersūdyta, nepadauginta aštrių prieskonių. Tik pats pasirinkimas į paramos paketą dėti 2 konservų skardines po 400 g. mėsos kelia abejonių. Nes pagalbą gauna ne tik gausios šeimos, bet ir vieniši asmenys, o vienam iš karto suvalgyti tiek mėsos yra daugoka. O jau atidarytas konservų turinys greitai sugenda. Kur kas saugiau būtų vietoje dviejų 400 g skardinių parinkti 4 skardines po 200 g.
Labiausiai konservuota mėsa būtų tikusi pagardinti grikių, ryžių ar kokių nors kruopų košei, bet jos pagalbos pakete nėra. Užtat yra juokingo dydžio maišelis, ant kurio užrašyta „Avižinė košė su džiovintomis avietėmis“. 60 g maišelio turinį reikia užplikinti 225 ml vandens, išmaišyti, uždengti ir po 3 minučių jau galima mėgautis koše. Dėl skonio nesiginčysiu, aviečių aromatą tikrai pajutau, bet kosmetikos mėginį primenantį maišelį mielai būčiau iškeitęs į parduotuvėse panašiai kainuojančius grikius ar ryžius virimo pakeliuose, kurių užtektų ne vienai porcijai.
Avižų košė tiesiog prašėsi pagardinama šlakeliu pieno, bet įsivaizdavau, kad mano šaldytuve jo nėra. Užtat paramos maistu pakete radau pakaitalą – nostalgiško dizaino kondensuoto pieno skardinę. Dar pridėkim maišelio dugne nesutrupėjusius avižinius sausainius ir nesunkiai galiu įsivaizduoti, kad paramos maistu komplektaciją nustatinėjo kažkas stipriai įstrigęs vėlyvojo sovietmečio valgymo tradicijose. Už lango jau trečias XXI a. dešimtmetis įsibėgėjo, dauguma paramos gavėjų gal ir gimė vėliau, negu pradingo lietuvių įprotis baltinti kavą arba sriubą saldžia mase iš skardinės. Suprantu, kad šviežias pienas dėl trumpų galiojimo terminų ir laikymo sąlygų dalinti su tokiais paramos paketais netinka. Bet yra pigus ir pusę metų negendantis natūralus ultraaukštoje temperatūroje 3 sekundes pakaitintas UAT pienas – kodėl sovietmečio atgyvenos nepakeisti juo?
O kad kritikos paramos paketų sudarytojams nebūtų per daug, privalau pagirti jų parinktą estišką rapsų aliejų. Bandžiu naudoti jį bulviniams ir miltiniams blynams ir buvau maloniai nustebintas neužuodęs rapsų aliejams būdingo specifinio kvapo, kurį toli gražu ne visi mėgsta. Tą patį galiu pasakyti ir apie konservuotas pupeles pomidorų padaže – kokybė išties gera, nesuirę, nepersūdytos. Drąsiai galima naudoti kaip garnyrą prie mėsiško patiekalo arba supilti į bebaigiančią virti sriubą.
Sriubos stiklainis „Močiutės receptai. Raugintų agurkų sriuba“ vis dar stovi mano virtuvės spintelėje neatidarytas. Tai vienintelis paramos paketo produktas, kuriuo taip ir neparagavau. Nes raugintų agurkų sriubos tiesiog negaliu pakęsti, todėl mano įspūdžiai apie ją nebūtų objektyvūs. Dėl skonio ginčytis neverta, jums ji gal kaip tik būtų labiausiai patikusi iš viso pagalbos maistu krepšelio.
Antrąją spalio savaitę seniūnijose jau pradėta dalinti nauja, jau penktoji šiais metais parama maisto produktais. Jos maišelių turinys kiek skiriasi nuo mano bandyto rugsėjo rinkinio. Dar kartą parama mažas pajamas gaunantiems žmonėms šiemet bus dalinama ir gruodžio mėnesį, tai turbūt dar pakaktų laiko peržiūrėti jos komplektavimo principus, pasitelkiant žmones, neįstrigusius XX a. viduryje. O mano subjektyvi išvada apie rugsėjo paramos paketą: kuklu, bet valgoma.
