– Egle, kaip jums atrodo, ar šiuolaikiniai vaikai, paaugliai iš tiesų taip gerai moka anglų kalbą kaip dažnai atrodo jų tėvams ir seneliams? Jie vartoja žodžius, frazes. Kiek ta kalba yra rimta, svari, tinkama rimtoms temoms, egzaminui, gyventi kitoje šalyje, ne tik kalbėtis su draugu arba ne tik keliauti ir kalbėti buitinėmis temomis?
– Šiandien jaunimas kalba, susikalba angliškai, paklausius atrodo, kad jie tikrai puikiai kalba, bet viskas priklauso nuo tikslo. Jeigu mūsų tikslas yra pasakyti gražią kalbą, išreikšti nuomonę, argumentuoti ją, pasinaudoti tikrai turtingu žodynu, praktika rodo, kad kol kas tos kalbos neužtenka. Nes visi vartoja tą vadinamąją internetinę kalbą, kurią randa žaidimuose, televizijoje.
Bet vis dėlto išraiškiai pasakyti savo mintį, giliai ją argumentuoti, tikrai reikia daugiau supratimo. Jau nekalbant apie egzaminų laikymą. Dauguma turbūt planuoja kažkur studijuoti, reikalinga ir akademinė anglų kalba. Todėl mokytis tikrai reikia.
– Ar būna, kad mokiniai, kalbėdami tarpusavyje, klausydami dainų, vartodami tą internetinę kalbą, sugalvoja tokių sakinių struktūrų, keistų minčių reiškimo būdų, kad anglakalbėje šalyje tave nebūtinai supras?
– Tokio dalyko nepastebėjau. Natūralu, kad kuo daugiau klausome autentiškos kalbos, tuo geriau ją atkartojame. Todėl įsimena frazės, išsireiškimai, jie dažnai panaudojami gražiai.
Bet pastebiu kitą momentą – kai trūksta žinių tą išsireiškimą pavartoti viename ar kitame kontekste. Kai mokaisi kalbos, pradedi suprasti tos šalies kultūrą, mentalitetą ir tą pačią frazę gali pasakyti visai netinkamu momentu – gali įžeisti auditoriją arba pasielgti nekorektiškai. Tad nepakanka tik gauti informacijos iš interneto arba televizijos, reikia kuo daugiau suprasti, kokiose situacijose iš tikrųjų ta kalba turi būti vartojama.
Anglų kalboje yra toks stebuklingas žodis „registras“ – vadinasi, tą patį dalyką gali pasakyti dalykinėje aplinkoje, tačiau visai kitaip tą patį pasakysi draugui. Ir tai reikia skirti, nes būna labai kuriozinių situacijų.
– Organizuojate vasaros stovyklas. Ar tiesa, kad stovyklose per trumpą laiką galima gana neblogai pramokti kalbą? Ir gal galite pasidalyti, kas laukia tose stovyklose?
– Mūsų tikslas toks ir yra. Tai vadinama imersijos metodu – kai vaikas ar suaugęs žmogus panardinamas į tą kalbą, vykdomos įvairiausios veiklos – kūrybinės, sporto, projektinės, per kurias anglų kalba naudojama kaip įrankis, kad vaikai galėtų pasakyti tai, ką nori pasakyti.
Palangoje turime stovyklą, kur vaikai konstruos oro balioną arba statys laivą. Viską turės daryti, visas technologijas, net ir fizikinius dėsnius suprasti anglų kalba. Vaikams šiandien tai tikrai puikiai pavyksta ir jiems įdomu, bet, kaip minėjau, kalbos mokytis be kultūros neišeina. Todėl Vilniuje turime dienos stovyklą vaikams, kurią ir pavadinome „Kultūros laboratorija“.
Vieną dieną būsime japonais, kitą dieną – prancūzais, eisime į ambasadas, muziejus ir bandysime suprasti, kuo viena kultūra skiriasi nuo kitos. Nes tik per patyriminį mokymą galima sudominti vaikus. Taip juos motyvuojame ir atitraukiame nuo ekranų.
– Kokio amžiaus vaikai laukiami stovyklose?
– Vaikus visada sugrupuojame ne tik pagal anglų kalbos žinių lygį, bet ir pagal amžių, nes kitaip jiems būtų neįdomu.
Paprastai mokymus pradedame su vaikais nuo 7 metų. Taip ir orientuojamės: yra pradinukai, progimnazijos etapas ir vyresnėliai.
– Kaip jums atrodo, ar tokios stovyklos kalbai lavinti yra reikalingos tik tiems, kuriems nesiseka anglų kalba? Gal pas jus laukiami ir vaikai, kurie kaip tik labai gabūs kalboms arba tie, kurių namuose kalbama anglų kalba?
– Laukiame absoliučiai visų. Manome, kad nėra negabių vaikų. Visi vaikai yra gabūs, tik tie gabumai skiriasi. Visos mokymo programos sukurtos taip, kad kiekvienas joje rastų erdvę. Vadinasi, tiems, kurie gabūs, bus labai įdomu, nes jiems sukurtos programos, kuriose jie galės savo gabumus pademonstruoti ir galbūt padėti kitiems lavinti tam tikras žinias.
O tiems vadinamiesiems negabiesiems arba tiems, kurių žinios nėra tokios stiprios, atsiras motyvacija – daugiau pažinti, daugiau mokytis. Pamačius, kaip sekasi šalia esančiam draugui, labiausiai ir motyvuoja vaikus, tikrai ne mūsų, suaugusiųjų, pasakymas, kad reikia mokytis, nes tai jums bus naudinga ateityje. Vaikus pirmiausia motyvuoja aplinka, bendravimas su kitais vaikais ir savęs lyginimas su jais.
– Kaip įtikinti vaiką, kad jis norėtų į tokią stovyklą?
– Vienintelis atsakymas, motyvuojantis vaiką, – rinktis programas pagal vaiko interesus: ar jam įdomu kūryba, ar sportas, ar kas kita. Aišku, geriausia, kai yra programų sintezė ir kultūros pažinimas. Tai jis kiekvienam vaikui gali būti įdomus. Dažnai rekomenduojame pasiimti draugą arba draugę, kad kartu būtų smagiau.
Bet vis dėlto šiandien tikriausiai nėra geresnės priemonės, kurią galime padovanoti savo vaikui vasarą, nei atrasti save. Sėdėdamas prie kompiuterio savęs turbūt nė vienas dar neatrado. Atrandame save ir pažįstame tik bendraudami, ieškodami, kaip spręsti tas pačias užduotis kartu arba net ieškodami profesijų, kurios mus domina.
Kaune, Panevėžyje organizuojame jaunojo profesionalo vasaros stovyklas, kuriose vaikams labai įdomu, nes jie ten pabūna ir verslininkais, ir bankininkais, nueina į tas įstaigas, susipažįsta ir visa tai daro anglų kalba.
– Kiek metų šios stovyklos jau vyksta?
– 30 metų.
– Ar galite išskirti veiklą ar dalyką, kuriuo šiose stovyklose labai didžiuojatės?
– Vienas išskirtinumų Vilniuje – kad sugebame pritraukti gimtakalbius dėstytojus, vaikams tai būna labai įdomi patirtis. Nes dėstytojas, kuris visai nesupranta jų gimtosios kalbos, visada yra didžiulis iššūkis. Vieni labai išsigąsta, nežino, kaip elgtis. Kitus tai kaip tik labai motyvuoja. Vaiko atradimas, kurį mes labai vertiname, ir yra didžiausias pasiekimas tose stovyklose.
Taip pat mes siunčiame moksleivius į užsienio stovyklas, kuriose jie bendrauja su užsieniečiais. Tos stovyklos ypatingos tuo, kad tai yra lyg maža generalinė repeticija prieš gyvenimą. Pabūni visai kitoje aplinkoje, pažįsti skirtingas profesijas. Tėvams visada sakau, kad šios stovyklos naudingos tuo, jog vaikas grįžta labai gerai žinodamas ne tik, ką nori studijuoti ateityje, bet ar iš principo jis nori studijuoti Lietuvoje ar užsienyje. Būtent savo charakterio savybių atradimas ir gebėjimas prisitaikyti arba ne ir yra didžiausias privalumas.
– Manau, atsiras skeptikų, kurie sakys, kad ir taip tie vaikai jau daug angliškai kalba – kas antras žodis angliškas. Kaip jums atrodo – ar tai yra blogai, ar reikėtų čia kažko baimintis?
– Atskirčiau, apie ką kalbame. Jeigu kalbame apie vaikus, moksleivių amžiaus jaunimą – jie paprastai tokiu būdu tikriausiai nori išsiskirti. Todėl jie tą anglų kalbą, frazeologizmus ar terminus, vartoja.
Kodėl verta dalyvauti įvairiose mokymo veiklose – nes vaikai mokomi ne tik tos kalbos, bet ir gali būti kultūringi kalbos vartotojai. Paprastai mes labai skatiname vaikus pasirinkti, kuria kalba kalbame.
Didžiausias trūkumas – kai žmonės įterpia per daug įvairių terminų anglų kalba. Tai nereiškia, kad palengvina mūsų komunikaciją. Pastebėkite save, kaip būna, kai dažnai girdi, kad finansininkas ar rinkodaros specialistas vis vartoja tuos terminus. Tiesiog užstringi galvodamas, o tai kaip čia reikėjo pasakyti lietuviškai, gal buvo galima kitaip pasakyti. Ir tada nebegirdi žinutės, girdi tik savo pamąstymus.
Todėl šiandien vaikai turbūt kitaip negali išsiskirti, jie nori parodyti savo išprusimą vartodami tuos užsienietiškus terminus. Ir tai nėra blogai, su tuo nereikia kovoti. Bet, kaip galima kitaip kalbėti ir galbūt viena ar kita kalba gražiai, argumentuotai dėstyti savo mintis, jiems reikia parodyti.