Gimnazisto mama: skamba gražiai, bet realybėje to nėra
„Perskaičiau ir nusprendžiau Jums žiniai parašyti šį laišką. Esu būsimo XI kl. gimnazisto mama ir realiai žinau esamą situaciją. Gražiai skamba ministerijos perspektyvos, tačiau realybėje to nėra. Gimnazistai ne tik negalės mokytis įvairių kalbų, ar pasirinkti norimų dalykų, nes tiesiog nebus ne tik kas moko, bet ir neturės tam galimybių. Yra numatytas valandų skaičiaus minimumas 25 val. ir maksimumas 35 val. Taip, tie, kurie nenori mokytis, galės rinktis minimalų skaičių pamokų, deja, motyvuoti vaikai tokių galimybių neturės, nes su valandomis nesutilps į valandų maksimumą“, – rašo mama.
„O galėtų rinktis tuos dalykus, jeigu nebūtų 3 privalomų fizinio pamokų (deja, mano vaikas jų nelanko, nes jos užskaitytos krepšinio treniruočių). Pasirodo Seimas Sporto įstatymu įvedė „2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę“... Iki šiol buvo 2 pamokos, nuo kitų mokslo metų Vyriausybė skyrė finansavimą trečiai pamokai ir ŠMSM privalomai įveda 3 fizinio lavinimo pamokas.
Pasiteiravau kelių Vilniaus gimnazijų, kokia situacija šiai dienai su šios pamokos lankymu dabar, kai yra 2 pamokos: pavyzdžiui, Vilniaus gimnazijoje mokosi 444 mokiniai. Iš jų 109 dėl vienokių ar kitokių priežasčių nelanko fizinio ugdymo, t.y. 24,5 proc. Panašus, arba dar didesnis procentas ir kt. gimnazijose, kur mokinių skaičius didesnis. Tačiau šie mokiniai yra įrašyti į grupes ir priskirti mokytojams, nes jiems už tai mokami pinigai. Įvedus tris pamokas, beprasmiškas lėšų švaistymas padidėja, o ir kai kurie mokiniai susiduria su problema dėliojant individualų ugdymo planą“, – laiške pasakoja moteris.
Jeigu šiuo metu mokotės mokykloje, esate mokinys arba abiturientas, o galbūt ruošiatės egzaminams? Pasidalinkite, kaip jums sekasi ir ką manote apie pokyčius? Lauksime jūsų laiškų ir nuomonių: pilieciai@delfi.lt
Ragina ieškoti realių sprendimų
Laišką parašiusi mama taip pat iškelia retorinį klausimą.
„Retorinis klausimas, ar esame labai turtingi, kad galime leisti tokios sistemos egzistavimą. Tėvai už sporto būrelius moka nemažus pinigus. Tėvai moka, o mokytojai už jų vaikus gauna dar pinigus neatlikdamos jokio realaus darbo. Be to, 16-19 m. mokiniai sąmoningi ir patys supranta sporto naudą, todėl dauguma jų lanko sporto klubus. Darbas ir rezultatas Sporto klubuose ne iš tolo neprilygsta darbui pamokos metu mokykloje.
Jeigu išties rūpinamasi mokinių sveikata, tai ieškokim realių sprendimų. Skatinkime sportuoti, o valstybės finansus nukreipkime teisinga linkme. Nebijokime kalbėti apie fizinio lavinimo mokytojų problematika. Randami sprendimai su rusų k. mokytojais, atsiras sprendimai ir su fizinio lavinimo mokytojų krūviais bei perkvalifikavimais“, – laiške pasakoja moteris.
Sarafinas: „dabartiniai dešimtokai taps įvairiausių eksperimentų bandomaisiais triušiais“
Kiek anksčiau žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas Žinių radijo „Žiniasklaidos komentare“ teigė, kad „dabartiniai dešimtokai taps įvairiausių eksperimentų bandomaisiais triušiais“.
Jis teigė, jog šalies gimnazijų vadovai prieš kelias savaites rinkosi Palangoje vykusioje Lietuvos gimnazijų asociacijos konferencijoje.
„Mokyklų direktoriai atvažiavo su daugybe klausimų ir nerimo. Paradoksalu, bet iš konferencijos išsivežė dar daugiau klausimų ir labai mažai atsakymų“, – „Žiniasklaidos komentare“ teigė G. Sarafinas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius tikino, jog sunku ir tikėtis kažko kito.
„Kai vienu metu paleista tiek reformų, kai įdiegta tiek naujovių ir kai mokyklos bėga praktiškai prieš traukinį. Iš tiesų labiausiai nepavydžiu dabartiniams dešimtokams, na ir jaunesniems mokiniams, nes jie taps įvairiausių eksperimentų bandomaisiais triušiais. Ir ant kortos, tiesą sakant, pastatyti jų gyvenimai ir perspektyvos“, – teigė jis.
G. Sarafinas priminė, jog būtent šiuo metu dabartiniai dešimtokai sprendžia, ką jie mokysis vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. O tvarka, anot jo, reikšmingai pasikeitė.
„O jie gali rinktis nuo 25 iki 35 savaitinių pamokų. Na ir kaip tai atrodo realybėje? 6 savaitines pamokas sudaro lietuvių kalba, dar 6 – matematika plius viena planimetrijos pamoka (bet gali būti ir mažiau, jeigu pasirinktas neišplėstinis kursas), 3 – fizinis ugdymas (visos trys šios disciplinos yra privalomos), 2 pamokas gimnazistai turėjo rinktis iš meninio ugdymo, vieną – iš dorinio ugdymo, 3 – iš užsienio kalbų grupės, dar tris – iš visuomeninio ugdymo (šioje srityje rinktis buvo galima iš istorijos, geografijos, ekonomikos ir filosofijos), na ir tris pamokas (bet vieno dalyko) teko rinktis iš gamtamokslinio ir technologinio ugdymo grupės (o tai labai plati sritis, kurioje yra ir biologija, ir chemija, ir fizika, ir informatika, ir inžinerija).
Ir štai mes jau jau turime 26–27 savaitines pamokas. Norintieji daugiau gali rinktis dar po vieną discipliną arba iš visuomeninio ugdymo, arba iš gamtamokslinio ugdymo“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas.
Anot jo, teoriškai mokiniai gali rinktis mokytis „ir filosofijos, ir ekonomikos, ir inžinerijos, ir kažkokių retesnių užsienio kalbų“.
„Bet kaip paaiškėjo, iš tiesų ši galimybė tėra tik teorinė ir daugumoje mokyklų praktiškai neįgyvendinama. Nes daugybė gimnazijų neturi filosofijos, ekonomikos ar inžinerijos mokytojų ir neįsivaizduoja, kur jų rasti“, – tikino jis.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas komentare teigė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija „ kaip visada braviūriškai siūlo“ – tegul rusų kalbos mokytojai keičia kvalifikaciją ir ima mokyti šių disciplinų.
„Tačiau vienas dalykas, dauguma rusistų to nenori, antras dalykas, dauguma šių mokytojų yra vyresni nei 55 metų amžiaus, trečias dalykas – kokio lygio mokymo galima tikėtis iš šokius tokius kursus baigusių pedagogų?
Tiesą sakant, net neįmanoma palyginti lygio ir pajėgumų tikro inžinieriaus ir inžinerijos kursus baigusio mokytojo, arba tikro filosofo ir filosofijos pradžiamokslio kursus baigusio mokytojo. Taigi jau dabar aišku, kad aptariamų dalykų mokymo skirtumai įvairiose Lietuvos mokyklose bus milžiniški“, – teigė G. Sarafinas.
Žinių radijo eteryje skambėjusiame G. Sarafino komentare įvardinta ir dar viena nauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos idėja – tegul mokyklos kviečiasi dėstytojus iš universitetų.
Atnaujino ugdymo planus
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino Bendruosius ugdymo planus, kuriais mokyklos vadovausis per dvejus ateinančius mokslo metus. Juose numatoma daugiau mokymosi pagalbos mokiniams ir lankstesnės ugdymo sąlygos, taip nurodoma išplatintame pranešime.
Atnaujintos mokymo programos Nuo rugsėjo 1 d. mokyklos pradės dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas. Jos bus įgyvendinamos nelyginėse 1, 3, 5, 7, 9 ir 11 klasėse. 2, 4, 6, 8 ir 10 klasėse dar bus užbaigiamos dabartinės programos. Kad nenukentėtų mokinių žinios ir nuoseklumas, tam tikrų klasių mokiniai, tik metus mokęsi pagal programą, turės tęsti ir užbaigti mokymąsi pagal tą pačią programą. O dar kitais mokslo metais visos klasės bus ugdomos pagal naujas programas.
Dėl to šiemet mokykloms Bendruosiuose ugdymo planuose yra aprašoma, kaip įgyvendinti dabartines ir atnaujintas Bendrojo ugdymo programas. Remdamosi šiais planais, mokyklos pasirengs savo ugdymo planus. Klasėse, kurios dirbs pagal atnaujintas programas, bus siūloma ir naujų dalykų. Pavyzdžiui, III gimnazijų klasių mokiniai galės rinktis mokytis astronomijos, inžinerinių technologijų, ekonomikos ir verslumo, geografinių informacinių technologijų (GIS). Per pastarojo dalyko pamokas mokiniai mokysis praktiškai naudoti GIS technologijas, kurs skaitmeninius žemėlapius, atliks GIS analizę ir pan.
Taip pat numatyta, kad Šaulių sąjunga maždaug pusėje bendrojo ugdymo mokyklų devintokams organizuos tris privalomas praktinio pilietiškumo ir gynybos įgūdžių formavimo dienas per metus, nuo 2024 m. rudens siekiama, kad kiekvienas devintokas turėtų galimybę dalyvauti šiuose mokymuose. Pradinėse klasėse pasaulio pažinimo dalykas išskiriamas į du dalykus: visuomeninio ugdymo ir gamtos mokslų, per gamtos mokslų pamoką bus skiriamas didelis dėmesys tiriamajai veiklai. Pamokų skaičius dėl to nesikeičia: pasaulio pažinimui buvo skirtos 2 valandos, išskaidžius tiems dviem dalykams skiriama po valandą.
Nuo kitų mokslo metų trečiokai turės daugiau matematikos pamokų. Jiems pridedama viena šio dalyko pamoka. Dabar visi 2–4 klasių mokiniai turės po 5 matematikos pamokas per savaitę. Taip pat daugėja valandų – iki 6 val. per savaitę – skaičius išplėstinio tiek lietuvių kalbos ir literatūros, tiek matematikos mokomojo dalyko III gimnazijos klasės mokiniams. Daugėja informatikai skirtų valandų. Šio dalyko viduriniame ugdyme bus mokoma tiek pat, kiek ir kitų dalykų – chemijos ar fizikos.
Pasikeisti užsienio kalbą bus lengviau
Palengvinamos sąlygos mokiniui pasikeisti antrąją užsienio kalbą, ją paprastai mokiniai pradeda mokytis nuo 6 klasės. Perėję į kitą mokyklą mokiniai galės rinktis mokytis naują užsienio kalbą, ne tokią, kokią buvo pasirinkę prieš tai. Tam bus skiriama papildomų pamokų. Tautinių mažumų mokyklose besimokantiems vaikams antroji užsienio kalba nebus privaloma, kaip ir dabar. Mokiniai kaip antrąją užsienio kalbą galės pasirinkti ne tik vokiečių, prancūzų, anglų, rusų, bet taip pat ir lenkų, ispanų, ukrainiečių kalbas, jeigu pastarąsias kalbas galės pasiūlyti mokykla. Mokykla pagal galimybes sudarys sąlygas mokytis gimtosios kalbos vaikams, atvykusiems iš užsienio, jeigu jie pageidaus, kad jų gimtoji kalba būtų įskaitoma kaip antroji užsienio kalba. Tai aktualu, pvz., ukrainiečiams. Papildomos konsultacijos mokiniams Naujuose planuose numatyta daugiau papildomų konsultacijų mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams.
Nauja tai, kad mokiniui, dalyvavusiam Nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose ar Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygio, bus teikiama tikslinga mokymosi pagalba – 20 pamokos trukmės konsultacijų. Už šias papildomas konsultacijas bus apmokama iš valstybės biudžeto, tam yra skirtos papildomos lėšos. Planuose nustatyta, kad mokykla taip pat turi užtikrinti ne tik trumpalaikę, bet ir sisteminę ilgalaikę pagalbą mokiniui.
Bus įskaitoma daugiau neformaliojo švietimo veiklų
Atsiranda daugiau galimybių įskaityti neformaliąją mokinio veiklą. Mokinys gali pageidauti, kad būtų atleistas nuo bet kurio dalyko dalies ar visų pamokų, jeigu jo lankomos neformaliojo vaikų švietimo programos turinys artimas ar tapatus mokykloje mokomam dalyko turiniui. Tokiu būdu bus sumažinamas mokinio krūvis, nes panašaus arba to paties dalyko jis mokosi, pvz., lankydamas muzikos mokyklą ir dalyvaudamas formaliojo švietimo pamokose. Ar neformaliojo ugdymo turinys atitinka, nustato to dalyko mokytojas, jis ir teikia siūlymą mokyklos direktoriui. Mokykla priima sprendimą, kaip mokinys atsiskaitys už šį dalyką. Visgi nerekomenduojama atleisti nuo pamokų to dalyko, iš kurio mokinys ketina laikyti egzaminus. Mokiniai, nors ir išlaikę užsienio kalbos tarptautinį egzaminą, nuo šio dalyko mokymosi mokykloje nebus atleidžiami. Jeigu mokinys pageidaus, jis galės mokytis savarankiškai, o mokytojas paskirs vertinimo būdus ir dažnumą.
Kaip ir iki šiol, 2024 m. vidurinis išsilavinimas bus įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius du valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros ir mokinio pasirinktą brandos egzaminą. Norint stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikės būti išlaikius ne mažiau kaip 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasirinktą. Stojantiesiems į menų studijų krypčių grupės studijas pakaks 2 valstybinių brandos egzaminų, matematikos egzaminas jiems neprivalomas. Jau dabar dešimtokai renkasi dalykus, kurių mokysis ateinančius dvejus metus. Kad būtų lengviau apsispręsti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi ir vasario pabaigoje mokykloms išplatinusi dešimtokams skirtą atmintinę.
