Greitai neliks kam mokyti visoje Lietuvoje
Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Greta Botyriūtė-Skiotienė pasakoja, kad į mokytojo specialybę ją atvedė ne kas kita, o pašaukimas. Jai pasisekė, kad rado mylimą darbą ir, kaip sako pati, vietą po saule ji atrado mokydama užsieniečius mūsų gimtosios kalbos.
Pedagoginėmis žiniomis jai tenka dalintis su vaikais iš tokių egzotinių šalių kaip Eritrėja, Somalis ar Palestina. Atvykę į Lietuvą šie vaikai ne tik nemoka lietuvių kalbos, tačiau nesusikalba ir tomis kalbomis, kuriomis įprasta kalbėti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams. Vis dėlto, mokytoja patikina: pralaužti ledus galima ir su tais, kurie nepažįsta lotynų abėcėlės.
„Viskas susiklostė labai paprastai: tiesiog dirbdavau vasaros kursuose su studentais iš viso pasaulio ir sužinojau, kad tokia mokykla Vilniuje egzistuoja. Atėjau čia dirbti ir, kaip sakant, radau vietą po saule. Mano būsimi mokiniai atvažiuoja kartais net nemokėdami lotyniškų raidžių. Tad naudojame imersijos metodą, kuris yra populiarus visame pasaulyje, kitaip tariant, panardinimo į kalbą metodą, kai su vaikais bendraujama tik lietuvių kalba. Lūžis įvyksta jau per 3 mėnesius“, – pasakoja ji.
Vis dėlto, tokių atsidavusių ir pasiryžusių išmokyti lietuvių kalbos net ir tuos, kurie nežino nė vieno lietuviško žodžio – šiandien yra vienetai. Specialistų trūkumas šalyje skambina pavojaus varpais – studentai vis dar vangiai renkasi pedagogo kelią. Kaip pastebi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos atstovas Nerijus Žeronas, pastaraisiais metais, besirenkančių ugdymo krypties studijų programas daugėja, tačiau bėda ta, kad paklausa lenkia pasiūlą.
„Lietuvos mokyklose ir mokymosi įstaigose poreikis yra didžiulis. Jeigu, tarkime, per metus Lietuvoje parengiami apie 15 matematikos mokytojų, tai iki 2026 metų jų truks apie 700. Be to, dabartiniai mokytojai išeis į pensiją. Tarkime, Alytuje, Druskininkuose, Lazdijuose 2026 metais truks apie 30 mokytojų kiekvienoje iš šių savivaldybių, tai reikia pagalvoti – kaip juos rasti? Norisi, kad jie būtų ir geriausi specialistai. Taip pat yra įtraukusis ugdymas, nes VDU Švietimo akademija rengia ir specialiuosius pedagogus, logopedus, kurie dirba su vaikais – tų specialistų irgi reikia“, – liūdna statistika dalijasi specialistas.
Pritrauktų didesnis atlyginimas
Nors, kaip teigia N. Žeronas, prioritetinių programų studentai gauna Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skiriamas stipendijas, kurios šiuo metu siekia 18,50 eurų, taip pat atskirai būsimus mokytojus skatina ir tam tikros savivaldybės, siūlydamos studijų finansavimą ir papildomas stipendijas nuo 200 iki 500 eurų, su sąlyga, kad jie grįš dirbti tame regione – to nepakanka.
„Taip pat skatinamos ir modulio studijos, jos irgi finansuojamos. Bet ką mes matome, kad visgi reikia kalbėti su jaunais žmonėmis jau mokykloje, pradėti keisti mokytojo įvaizdį, nes visgi atkalba tiek tėvai, tiek patys mokytojai, kad nesirinktų tokios profesijos, nes ji per sudėtinga.
Žinoma, mokytojo atlygis turi keistis. Jis didėja, bet norėtųsi, kad kiltų daugiau. Ne paslaptis, kad baigęs ugdymo krypties studijas absolventas gali dirbti daugelyje sričių, todėl dažnai jis susivilioja verslo pasiūlymu – nueina dirbti į privatų sektorių, nes jam pasiūlo daugiau. Tai ypač aktualu jaunam žmogui, kuriam reikia gyventi – turėti kultūrinį, socialinį gyvenimą, rūpintis būstu. Tai tikrai ta paskata jaunam žmogui turi būti ir jeigu jis gauna tarkime 50 proc. didesnį pasiūlymą dirbti versle, tai jis dažniausiai jį ir pasirenka“, – pasakoja N. Žeronas.
N. Žeroniui pritaria ir mokytoja G. Botyriūtė-Skiotienė: aukštesni atlyginimai išties priviliotų daugiau būsimų studentų.
„Tikrai pagelbėtų gerokai pakelti mokytojų atlyginimai, jeigu taip drastiškai, tai manyčiau, kad 70 procentų didesni negu dabar esami. Tikrai suviliotų ir žmonės greičiau įsilietų, o mes tikrai neturėtume tokio trūkumo, kokį turime dabar“, – tikina pašnekovė.