Egzaminas nebuvo sunkus, bet neišvengta trukdžių

„Delfi“ kalbinta Emilija teigia, kad egzamino užduotys jai pasirodė labai lengvos. Vis dėlto, jos grupėje egzamino metu neišvengta techninių trikdžių, dėl kurių teko prailginti egzamino laiką.

„Aš informatiką labai myliu, todėl man buvo lengvoka, bet mačiau, kai kuriems truputį toks šokas buvo“, – įspūdžiais dalinasi Emilija ir priduria, kad savo ateitį ketina sieti su informatikos mokslais.

Anot jos, egzamino užduotis sudarė testai, kuriuose reikėjo pateikti atsakymus, darbas su „Word“ ir „Excel“ programomis, kuriose reikėjo suredaguoti failus ir padaryti diagramas, paskutinė užduotis – programavimas, kuriame reikia parašyti kodą ir išspręsti duotą problemą.

Tuo metu abiturientas Vilius sako, kad egzamine – visiškai tas pats, kam ir buvo ruoštasi prieš jį, tad jokių naujienų.

„Ruošiausi programavimo daliai, tai man stebėtinai sunkiausia buvo teksto surinkimo užduotis per „Word“. Čia viskas priklauso nuo pasiruošimo“, – sako Vilius.
Abiturientai, asociatyvi nuotr.

Informacinių technologijų egzaminas nėra pasirenkamas taip dažnai, kaip lietuvių kalbos, matematikos ar anglų kalbos. Viliaus manymu, taip yra todėl, jog stojant į universitetus informatikos balas nėra toks aktualus ir, palyginus, sudaro nedidelį koeficientą bendruose stojamuosiuose baluose.

Abiturientas Renaldas sako, kad egzaminas jam sekėsi neblogai. Abiturientas planuoja stoti į VGTU, nes konkursiniam balui reikalingas informatikos, fizikos arba geografijos egzaminas – iš jų jis pasirinko informatiką, nes ji atrodo lengvesnė ir įdomesnė nei kiti dalykai.

„Man pasirodė toks vidutiniškas. Mano stiprioji pusė yra labiau „Word“ ir „Excel“ užduotyse, jas geriausiai atlikau. O tos programavimo užduotys, nepasakyčiau, kad atmestinai, bet menkiau negu likusios užduotys“, – sako Renaldas.

Informacinių technologijų egzaminą laikančiųjų skaičius išlieka panašus

Šiemet informacinių technologijų egzaminą laiko daugiau nei 2 tūkst. abiturientų. Pernai egzaminą laikė 2297 kandidatai, išlaikė – 85,98 proc. Šimtukus gavo 2,66 proc. laikiusiųjų.

Egzamino metu abiturientai atlieka užduotis elektroninėje egzamino užduoties atlikimo sistemoje. Kiekvienam laikančiajam skiriamas kompiuteris, prijungtas prie interneto.

50 proc. egzamino užduoties taškų atitinka informacinių technologijų bendrąjį kursą, 50 proc. – išplėstinio kurso programavimo modulio tematiką.

Pusę visų egzamine skiriamų taškų galima surinkti atliekant praktines programavimo užduotis, likusius – atliekant praktines užduotis tekstų rengykle, skaičiuokle ir atsakant į pasirenkamojo, atviro ir trumpojo atsakymo klausimus.

Kaip nurodoma egzamino vykdymo reikalavimuose, programavimo užduotis galima atlikti arba tik C++, arba tik Pascal, arba tik Python programavimo kalba.

Jei egzamino metu dingtų interneto ryšys, egzamino laikas būtų stabdomas. Tokiu atveju egzamino vykdytojas prakerpa voką su užduotimi atmintuke ir įkelia užduotį iš atmintuko į kiekvieno kandidato kompiuterio darbalaukį. Egzaminas pratęsiamas tiek laiko, kiek būtų sugaišta įkeliant atsargines užduotis.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nurodo, kad pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 13 d. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 d. – liepos 13 d. Jos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 d.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją