aA
Vasara jau čia pat, o sezoninių darbuotojų paieškos – pačiame įkarštyje. Galimybė užsidirbti vasaros metu vilioja ne tik moksleivius ir studentus, bet ir kitus darbo ieškančius asmenis. Skaičiuojama, kad kai kuriose sezoninio darbo srityse Lietuvoje darbuotojams pasiseka gauti ir 1500 eurų „į rankas“. Kokie sezoniniai darbai mūsų šalyje geidžiamiausi?
Kambarinė
© Shutterstock

Kremtantiems mokslus vasara tampa metu, kai atsiranda daugiau laisvo laiko. Dalis vyresniųjų klasių moksleivių ir studentų vasaros atostogas nusprendžia derinti su sezoniniu darbu – tokiu būdu galima ne tik pailsėti, bet ir užsidirbti. Tokia galimybe pasinaudoja ir nestudijuojantys, nuolatinio darbo neturintys ar jo ieškantys asmenys.

Norintys daug užsidirbti, renkasi padavėjo arba barmeno darbą

„CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad Lietuvoje sezoninių darbų atlyginimo vidurkis sukasi apie 500–600 Eur į rankas. Tiek mokama kvalifikacijos nereikalaujančiuose darbuose, pavyzdžiui, kambarinei kurorte.

„Padavėjai ir barmenai visuomet turi galimybę užsidirbti ir jų atlyginimas su arbatpinigiais gali siekti ir 1000, ir 1500 Eur. Nuomos punktuose bei lauko prekybos darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 600 iki 900 Eur į rankas“, – skaičiuoja ji.

Lietuvoje sezoninio darbo ieškantys žmonės gali aptikti įvairiausių pasiūlymų. Maitinimo srityje vasaros sezonui ieškomi padavėjai, barmenai, virėjai, virtuvės darbuotojai, indų plovėjai. Prekybos srityje – lauko prekybininkai, pardavėjai-kasininkai, nuomos punktų darbuotojai.

Braškių rinkimas
Braškių rinkimas
© Shutterstock


Gamybos srityje ieškomi pagalbiniai darbuotojai, pakuotojai, markiruotojai, etikečių klijuotojai. Žemės ūkio – pagalbiniai darbininkai, uogų rinkėjai, rūšiuotojai, lauko darbininkai, o pramogų srityje ieškomas pramogų parkuose aptarnaujantis personalas, stovyklų darbuotojai, turizmo kompleksų, sodybų darbuotojai. Tuo metu viešbučiuose ieškomos kambarinės, aptarnaujantis personalas.

O ką būtų galima vadinti geidžiamiausiais sezoniniais darbais? Anot R. Karavaitienės, aktyviausiai renkamasi tuos darbus, kuriuose galima užsidirbti daugiau pinigų.

„Pasirinkimai labai priklauso nuo moksleivių ir studentų amžiaus, lūkesčių ir galimybių. Pavyzdžiui, ar nori daug užsidirbti, ar ką nors išmokti, įgyti patirties, ar derinti atostogas ir darbą, ar pakeliauti. Dažnu atveju, sezoninius darbus renkasi tokius, kur būtų galima gerai užsidirbti, o tai, visų pirma, yra užsienis, antra – klientų aptarnavimo sfera, kuriai priklauso padavėjai, barmenai“, – įvardija „CV Online“ marketingo vadovė.

Padavėjai
Padavėjai
© Shutterstock


Pastebima, kad kai kurie sezoniniai darbai sulaukia mažai susidomėjimo. Viena iš priežasčių – atlyginimas, nepriklausantis nuo darbo rezultatų.

„Lietuvoje sezoninius darbuotojus sunkiau pritraukia tie darbdaviai, kurių siūloma darbo vieta yra nepatogi atvykti, darbdavys yra nežinomas arba turintis blogą reputaciją, nėra galimybės užsidirbti daugiau arba atlyginimas nepriklauso nuo darbo rezultatų; darbdavys nesuteikia papildomų naudų darbuotojams, pavyzdžiui, kurortuose nepasirūpina darbuotojų apgyvendinimu, maitinimu“, – vardija R. Karavaitienė.

Skirtinguose regionuose graibsto skirtingus darbus

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų balandžio 1 d. klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruoti 2245 besimokantys asmenys, iš jų 32 – iki 18 metų amžiaus. Darbdaviai besimokantiems asmenims pateikė 156 darbo pasiūlymus, iš jų – 18 darbo pasiūlymų nurodyta, kad įdarbintų ir moksleivį.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė nurodo, kad šių metų tendencija – darbdaviai jaunų darbuotojų pradėjo ieškoti nuo balandžio, kai įprastai mokiniams skirtus pirmuosius darbo pasiūlymus pateikdavo gegužę.

Mokiniai
Mokiniai
© Shutterstock


Mokinių vasaros atostogų dosniausias darbdavys – paslaugų, ypač viešbučių ir aptarnavimo, viešojo maitinimo sektorius, taip pat ūkininkų ūkiai. Jaunimo specialistai visoje šalyje vykdo darbdavių apklausas dėl mokinių įdarbinimo.

Kaip rodo tendencijos, įsidarbinti didesnes galimybes turi moksleiviai, turintys 18 metų. Darbo saugos reikalavimai, materialinė atsakomybė ir kiti veiksniai riboja nepilnamečių įdarbinimą. Nors mokiniams leidžiama dirbti nuo 14 metų, bet šio amžiaus jaunuoliams įsidarbinti praktiškai galimybės yra labai ribotos.

Anot M. Jankauskienės, Vilniuje daugiausia dėmesio sulaukia padavėjų, pagalbinių darbininkų statybose, etikečių klijuotojų laisvos darbo vietos. Širvintų rajone (ypač tarp vyresnių moksleivių) – darbo pasiūlymai padavėjams, pardavėjams.Trakuose labiausiai jaunuoliai pageidauja padavėjo darbo, nepilnamečiai – virtuvės darbininko.

Klaipėdos regione moksleiviai ir studentai domisi uogų skynimu, padavėjų, pardavėjų darbu, lauko darbais durpyne. M. Jankauskienė pastebi, kad labai trūksta darbo vietų nepilnametėms merginoms, aišku, darbo pobūdis – tik nekvalifikuoti darbai. Vyrai randa darbų statybose, lentpjūvėse.

Statybos
Statybos
© DELFI / Karolina Pansevič


Panevėžio regione daugiausiai susidomėjimo sulaukia lankstinukų platinimo ir degustacijų siūlymo laisvos darbo vietos, paklausūs darbai poilsio bazėse, pramogų parkuose. Nors mokiniai mielai dirbtų ledų pardavėjais, tokių darbų pasiūla pakankamai maža.

Vilniaus regione jaunimas išrankesnis: fiziškai sunkių darbų dirbti nenori

Vis dėlto, M. Jankauskienė pastebi, kad kai kuriuos sezoninius darbus jaunuoliai renkasi vangiai.

„Vilniaus regione jaunimas nedega noru dirbti pas ūkininkus daržuose, valyti patalpas, tvarkyti aplinką ar prižiūrėti viešuosius gėlynus, skverus. Apskritai mokiniai ir studentai mažiausiai renkasi darbus žemės ūkio sektoriuje, darbus medelynuose. Jie nenori dirbti lauko sąlygomis, reikalaujančių didesnės fizinės ištvermės darbų, pavyzdžiui, braškių skynėjo, šiltnamiuose. Tačiau mažesniuose miesteliuose, kuriuose darbo pasiūla yra labai maža, mokiniai mažiau išrankūs, nes nori dirbti ir renkasi pagalbinius ūkio darbus – renka akmenis, ravi daržus. Pilnamečiai mokiniai nenori dirbti naktinėse pamainose“, – teigia M. Jankauskienė.

Sezoninis darbas
Sezoninis darbas
© Scanpix


Analogišką situaciją ji stebi ir Šiaulių krašte – kadangi registruojama nedaug laisvų vietų moksleiviams vasaros atostogų metu, tai moksleiviai mielai renkasi tai, ką siūlo darbdaviai, tačiau dauguma labiausiai nenori dirbti pas ūkininkus.

Anot M. Jankauskienės, dažniausiai jaunimui mokamas atlyginimas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA). Pramonės įmonėse pilnamečiams mokami priedai už darbus naktinėse pamainose ar savaitgaliais, žemės ūkyje mokama už padarytą darbą.

Vilniuje užmokestis dirbant visu etatu svyruoja nuo minimalaus iki 600 Eur ir daugiau. Švenčionyse, Ukmergėje, Šalčininkuose, Širvintose vyrauja minimalus atlyginimas arba darbas pagal paslaugų kvitus. Trakuose darbdaviai siūlo nuo minimalaus atlyginimo iki 600 Eur. Didesnius atlyginimus siūlo jaunuoliams įsidarbinus gamybos srityje (pakuojant ar surenkant prekes).

Klaipėdos regione padavėjai nors ir gauna tik MMA, tačiau labai greitai užpildomos laisvos darbo vietos populiariuose restoranuose ir kavinėse, nes su arbatpinigiais, kaip teigia dauguma jaunuolių, tikrai galima užsidirbti antrą atlyginimą. Kurortiniuose miestuose dirbant viešojo maitinimo įstaigose padavėjais ir barmenais uždirbama net iki 1500 Eur.

Pinigai
Pinigai
© DELFI / Karolina Pansevič


Panevėžyje mokiniams dažniausiai mokamas minimalus darbo užmokestis. Daugiau uždirbama ten, kur apmokėjimas priklauso nuo išdirbio arba papildomas darbo užmokestis gaunamas arbatpinigiais (dirbant padavėju kavinėje, restorane). Atlygis yra susitarimo dalykas, tačiau darbdaviai nurodo nuo 15 eurų iki 50 Eur per dieną (priklauso nuo išdirbio).

Darbuotojus atbaido mažas atlygis ir didelis fizinis krūvis

„CV Market“ marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė taip pat pastebi, kad populiariausi tarp kandidatų į sezoninį darbą – maitinimo ir aptarnavimo sektoriaus pasiūlymai. Pačiu populiariausiu ji vadina padavėjo darbą.

„Sezoninius darbus dažnai renkasi dėl galimybės užsidirbti, bei patogumo. Jeigu darbo atlyginimas žemesnis, nei esamas vidurkis, natūralu, kad tokį pasiūlymą rinksis rečiau. Taip pat priklauso ir nuo lokacijos – ar patogu į darbą atvykti, jeigu jis toli – ar darbdavys pasirūpina nuvežimu ar apgyvendinimu. Taip pat tie darbai, kur galimas didelis fizinis krūvis, sulaukia mažiau kandidatų, nebent siūlomas itin patrauklus atlyginimas ar kiti motyvaciniai priedai“, – teigia ji.

R. Tatarėlytė pabrėžia, kad sezoninio darbo uždarbis taip pat priklauso nuo pozicijos ir nuo lokacijos. Nors kai kuriose darbovietėse padavėjams ir barmenams išties galima daug užsidirbti, dažnai jiems gali būti siūlomas minimumas ar iki poros šimtų didesnis už jį atlygis. Papildoma dalis susikaupia iš arbatpinigių.

„Pardavėjams algos svyruoja kažkur nuo minimumo iki 750 Eur į rankas. Gamyboje, statybos sektoriuje 600–1000 Eur. Žemės ūkyje – nuo minimumo iki 900 Eur, priklausomai nuo išdirbamų valandų. Darbas užsienyje aptarnavimo srityje – Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijos šalyse – 8-10 Eur už valandą, pietų šalyse nuo 800 iki 1200 Eur per mėn. Turizmo sektoriuje irgi panašūs atlyginimai, bet, aišku, priklauso nuo šalies pragyvenimo lygio“, – pastebi R. Tatarėlytė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(17 žmonių įvertino)
2.8235

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (6)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (44)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (66)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (120)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (118)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (19)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (4)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (1)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (5)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...