Egzaminas kėlė daug diskusijų, abiturientai teigė, kad po mokyklos baigimo jie niekur nepanaudos matematikos žinių, todėl piktinosi pakelta egzamino kartele tiems, kurie ketina studijuoti tiksliuosius mokslus. O pedagogai bedė pirštu į statistiką rodydami, kad abiturientų matematinis raštingumas vis prastėja.
Šįmet tiems, kurie ketina studijuoti tiksliuosius mokslus, egzamine būtina surinkti bent 25 balus, kitiems – 16. Išimtis – meno krypčių studijos, jas studijuoti ketinantiems abiturientams matematikos egzamino rezultato neprireiks.
Abiturientai dūsauja
Muziką studijuoti ketinantis Augustas teigė, kad mokykloje matematiką mokėsi B lygiu, todėl nesistebi, kad egzamine buvo tokių užduočių, kurios kėlė sunkumų.
„Mačiau, kad tiems, kurie mokėsi A lygiu, neturėjo būti taip sunku. Bet man buvo pakankamai sunku“, – DELFI pasakojo abiturientas.
Vaikinas teigė, kad egzaminą laikė tik pastūmėtas mokytojos – tai buvo savęs išbandymas, o ne svarbus žingsnis išsvajotų studijų link. „Iš viso neketinau jo laikyti, bet atėjau, pabandžiau, nieko nepraradau“, – šyptelėjo Augustas.
Tiesa, pasidomėjus, ar tai, ką išmoko matematikos pamokose, jam bus vertinga tolimesniame gyvenime, vaikinas nedvejodamas rėžė: „Ne, tikrai ne.“
Abiturientė Emilija pasakojo, kad tikėjosi kiek kitokio egzamino ir neslėpė – buvo sunkių užduočių. „Buvo tokių užduočių, kurios buvo įveikiamos, buvo ir negirdėtų sąlygų, bet manau, kad išlaikysiu“, – šyptelėjo abiturientė.
Merginai iš egzamino reikia surinkti tik 16 balų, tad ji tikisi, kad pasiseks. Mokykloje matematiką Emilija mokėsi B lygiu, tačiau laukdama valstybinio egzamino nepersistengė: „Šiek tiek mokiausi, bet labai daug pastangų nedėjau.“
Abiturientė teigė, kad jos gyvenime egzaminai nėra labai svarbūs, tad papildomo streso nesukėlė. „Man matematikos neprireiks“, – tikino mergina, paklausta, ar šios žinios jai pravers.
Tačiau ne visi abiturientai, išėję iš egzamino, buvo tokie ramūs. Kai kurie, išgirdę klausimą, kaip sekėsi, atsidusdavo ir nenorėdavo dalytis įspūdžiais.
„Kaip ir tikėjausi, taip ir buvo. Nesu labai didelis matematikos žinovas. Save labiau atveriu kituose dalykuose. Kiek parašiau, tiek parašiau“, – teigė prisistatyti nepanoręs abiturientas.
Išgirdęs klausimą, kiek balų jam reikia surinkti iš egzamino, vaikinas nusijuokė ir guviu balsu tarė: „Reikia tik išlaikyti.“
Iš egzamino kiek susirūpinusi išėjo Viktorija. Abiturientė skaičiavo, kad prarado mažiausiai dvidešimt balų vien dėl to, kad nežinojo, ką kai kuriuose uždaviniuose reikėjo daryti.
„Išsprendžiau kažkiek per dvi valandas, bet apie dvidešimt balų tikrai praradau, nes tų uždavinių neišsprendžiau“, – skaičiavo abiturientė.
Viktorija neslėpė, kad egzaminas buvo sunkus ir tvirtino, kad reikia keisti visą švietimo sistemą. „Programa yra per plati. A lygyje mes mokomės egzaminui, visi juk žino, kad mokomės ne sau, o egzaminui. Mokomės daugiau nei reikia egzaminui“, – kalbėjo mergina.
Abiturientai matematikos egzaminas nenulems studijų krypties – reikia tik išlaikyti. „Testas buvo lengvas, dešimt balų visi gali surinkti. Man svarbu išlaikyti, nors norėtųsi, kad rezultatas gražesnis būtų atestate“, – nusijuokė dvyliktokė.
Daugiau kliūčių nei pernai
Pernai valstybinis matematikos egzaminas, abiturientų nuomone, buvo ganėtinai sunkus, tad dažnas prognozavo, kad šįmet užduotys turėtų būti kur kas lengvesnės. Tačiau tai tik prognozės.
Nors kai kurios detalės matematikos egzaminą kai kuriems abiturientams pavertė tikru iššūkiu. Pernai visiems abiturientams buvo taikoma ta pati kartelė – norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, buvo privalu surinkti bent 16 balų. Šįmet kai kuriems abiturientams teks gerokai labiau pasistengti.
Pretenduojantiems į biomedicinos, fizikos ar technologijų mokslų studijas, egzamine reikės surinkti ne mažiau kaip 25 balus. O ketinantiems studijuoti humanitarinėse srityse, meno pedagogikos ar humanitarinių dalykų pedagogikos srityse pakaks ir anksčiau nustatytos ribos – 16 balų.
Tiesa, ketinantiems studijuoti meno studijas, matematikos egzamino rezultatų neprireiks.
Valstybinį matematikos egzaminą birželio 9 d. laikė 18 214 kandidatų. Egzaminas buvo vykdomas 179 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.
Atliekant egzamino užduotį, kurią sudaro trys dalys, buvo galima surinkti 60 taškų. Egzamino programoje nurodoma, kad pirmą užduoties dalį sudarė 10 uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką).
Antrą dalį sudarė trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Jų galėjo būti nuo 4 iki 10. Už antros dalies uždavinius skiriama 12 taškų.
Trečioje užduoties dalyje galėjo būti nuo 6 iki 8 uždavinių. Atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai vertinami ne mažiau kaip 2 taškais. Iš viso ši užduoties dalis vertinama 38 taškais.
Egzaminus laiko vis mažiau abiturientų
2018 metais prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 31 640 kandidatai. 932 kandidatais mažiau negu praėjusiaisiais metais.
2018 metais vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,46 egzamino.
Šiais metais privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 18 613 kandidatų. Palyginti su pernai metais, šį egzaminą kaip valstybinį laikys panaši kandidatų dalis.
Anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą rinkosi 20 669 kandidatai.
Šiais metais matematikos egzaminą rinkosi laikyti 18 233 kandidatai. Istorijos valstybinį brandos egzaminą pasirinko 10 110 kandidatų.
Visus valstybinius brandos egzaminus pasirinkusių kandidatų dalis yra panaši kaip ir pernai. Nežymiai padidėjo kandidatų dalis, kurie rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, prancūzų, rusų, matematikos, fizikos, istorijos valstybinius brandos egzaminus.
Iš mokyklinių brandos egzaminų populiariausias, kaip ir ankstesniaisiais metais, technologijų brandos egzaminas.
Dvyliktokai, pasidalinkite savo įspūdžiais – kaip sekėsi matematikos egzaminas? Kurios užduotys buvo sunkiausios? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Matematikos egzaminas“.
